Betūtis šovinys

Betūtis šovinys (angl. caseless cartridge, caseless round, rus. безгильзовый патрон) – šovinys, kuris vietoj tūtos (tūtelės) turi tūtos pavidalo presuoto parako užtaisą, prie kurio priklijuoti kulka (sviedinys) ir padegamoji kapsulė. Kitas variantas – kulka yra presuoto parako blokelio viduje.

Išardytas 4,7×33 mm kalibro šovinys. Kulka būna visiškai pasislėpusi parako užtaise, kulkos kanalą dengia plastikinis kamštis.

Ginklai, pritaikyti naudoti betūčius šovinius, gali būti lengvesni ir paprastesnės konstrukcijos, kadangi jiems nereikia tūtelių išmetimo įtaiso. Tiesa, išmetiklis reikalingas išmesti šoviniams, kurie dėl kokių nors priežasčių neiššauna.

Betūtis šovinys naudojamas kai kurių šiuolaikinių tankų pabūkluose.

Betūčių šovinių privalumai:

• Sumažėja šovinio masė, nes tūtelė sudaro apie pusę jos. Taip kareivio nešiojamas šovinių komplektas palengvėja arba karys gali panešti didesnį kiekį šaudmenų.
• Supaprastėja ginklų betūčiams šoviniams konstrukcija, o todėl padidėja jo patikimumas.
• Padidėja maksimali šaudymo sparta, nes šūvio cikle nebėra tūtelės išmetimo stadijos.
• Nebūna ginklo užsikirtimo įstrigus iššautai tūtelei.

Betūtis ir standartinis 7,62×51 mm NATO kalibro šoviniai šautuvui M14

Šovinio pavadinimas	Šovinio ilgis, mm	Kulkos masė, g	Tūtelės masė, g	Parako užtaiso masė, g	Kapsulės masė, g
7,62 mm betūtis šovinys	53,00	9,33	0,00	2,92	0,06
šovinys	71,05	9,33	12,31	2,72	0,32

Patikimų ir efektyvių betūčių šovinių sukūrimas pasirodė esąs sudėtingas uždavinys. Dabartinių šovinių tūtelės veikia kaip savotiška pakuotė, sauganti šovinio parako užtaisą nuo aplinkos poveikių (drėgmės, oksidacijos), per ankstyvo užsiliepsnojimo nuo ankstyvesnių šūvių įkaitusiame šovinio lizde bei nuo parako dujų prasiveržimo pro spyną. Šoviniuose nebenaudojant tūtelių šiuos uždavinius reikia spręsti kitais būdais.

Šoviniai su parako užtaisu kulkoje

Ankstyvasis betūtis šovinys Rocket Ball (1848 m.). Tūtelės funkciją atlikdavo tuščiavidurė kulka.

Pirmieji betūčiai šoviniai, kurių parako užtaisas būdavo tuščiavidurėje kulkoje, atsirado XIX a. viduryje JAV. Jie buvo naudojami daugiašūviuose pistoletuose Volcanic. Jų yda buvo ta, kad tuščiavidurėje kulkoje tilpdavo mažai parako, todėl šie šoviniai buvo per menko galingumo. Dėl šios priežasties jie ir nepaplito.

Tokius šovinius vėl kūrė Antrojo pasaulinio karo metais. III Reiche buvo sukurti betūčiai pistoletų šoviniai, bet jų taip ir nepradėjo gaminti.
XX a. 8-tą dešimtmetį tokius šovinius sukūrė Italijos kompanija , o juos naudojantį pistoletą kulkosvaidį  – kompanija Benelli. Šio ginklo naudojami 9 mm kalibro pistoletiniai šoviniai yra galingesni už standartinius šovinius. Tačiau tuo metu buvo sumažėjusi paklausa pistoletams kulkosvaiodžiams, kadangi masiškai plito šturmo šautuvai, naudojantys tarpinius šovinius.

Betūčius šovinius su užtaise galinėje sviedinio dalyje naudojo ir Japonijos aviacinė patranka . Šių šovinių sviedinių balistika buvo prasta dėl mažo greičio, tad jie tiko tik antžeminiams taikiniams apšaudyti iš arti.

Nepaisant to, kad betūčių šovinių sviediniuose esantis nepakankamas parako kiekis yra per mažo galingumo, betūtes granatas naudoja kai kurie granatsvaidžiai – povamzdiniai GP-25 ir GP-30 bei automatiniais .

Nuorodos

1. Walter H.B. Smith Small Arms Of The World / Edward C. Ezell – Barnes & Noble. – P. 68. – 896 p. – .
2. Italian 9 mm AUPO self propelled/semi-caseless
3. Benelli CB-M2 caseless submachine gun (Italy)