Goliubis-Dobžynis (lenk. Golub-Dobrzyń) – miestas centrinėje Lenkijoje.
Goliubis-Dobžynis lenk. Golub-Dobrzyń | |
---|---|
Miesto senamiestyje | |
Goliubis-Dobžynis | |
Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Kujavijos Pamario vaivadija |
Apskritis | |
Gyventojų | 12 828 |
Tinklalapis | Miesto svetainė |
Istorija
Miestas įkurtas 1951 m., kai buvo sujungtos atskiros Goliubio ir Dobžynio gyvenvietės.
Goliubis
Goliubis žinomas nuo 1258 m. Jame gyveno lenkai, bet nuo 1231 m. Kulmo žemė priklausė Kryžiuočių ordinui. Kryžiuočių riteriai čia pastatė pilį (1296–1306), o gyvenvietė gavo miesto statusą. 1421 m. miesto privilegijas patvirtino didysis magistras Mykolas Kiuchmeisteris. Miestas tapo Lenkijos dalimi pagal 1466 m. Torunės taikos sutartį.
Goliubis suklestėjo karaliaus Zigmanto Vazos (1611-1625) valdžios metais. Miestas labai nukentėjo lenkų ir švedų karų metu, ypač 1626–1629, 1655 ir 1660 m., vėliau ir Septynerių metų karo metu (1756–1763).
Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. Goliubis buvo prijungtas prie Prūsijos karalystės. Nuo 1807–1815 m. jis priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 1815 m. buvo paskirtas Poznanės kunigaikštystei. 1817 m. buvo įtrauktas į Vakarų Prūsijos sudėtį. 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi.
1920 m. sausio mėn. tapo Lenkijos dalimi. 1920 m. rugpjūčio mėn. Raudonoji armija užpuolė miestą.
1939 m. prijungtas prie nacistinės Vokietijos.
Dobžynis
Nuo XVII a. antrosios pusės žinoma gyvenvietė kairiajame Druvinčios krante – vok. Dobrin an der Drewenz. 1789 m. grafas įkūrė Dobžynio miestą.
1793 m., po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, miestas atiteko Prūsijos karalystei. 1807-1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 1815 m. įtrauktas į Lenkijos karalystę, kuri priklausė Rusijos imperijai.
Miestas greitai augo, didėjant žydų gyventojų skaičiui. Galiausiai Dobžynis tapo didesnis nei Goliubis.
1918 m. po I pasaulinio karo miestas tapo Lenkijos Respublikos dalimi. 1920 m. rugpjūčio mėn. Raudonoji armija užpuolė miestą. 1939 m. prijungtas prie nacių Vokietijos ir dauguma jos gyventojų buvo deportuoti į nacių koncentracijos stovyklas.
Istorinis paveldas
XIII ir XIV a. sandūroje kryžiuočiai pastatė pilį. Vėliau ji buvo perstatyta ir išplėsta. Nuo 1616 iki 1623 m. pilyje gyveno Švedijos princesė (lenk. Anna Wazówna).
Pilis buvo sunaikinta Švedų tvano metu. XIX a. buvo apleista. Po 1945 m. atstatyta ir renovuota.
Galerija
Miestai partneriai
Nuorodos
- Miesto oficiali svetainė (lenkų k.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris