33 45 04 p pl 80 47 00 v ilg 33 75111 š pl 80 78333 r ilg 33 75111 80 78333 1918 m salos žemėlapis Aleksandro Selkirko s

33°45′04″ p. pl. 80°47′00″ v. ilg. / 33.75111°š. pl. 80.78333°r. ilg. / 33.75111; 80.78333

Aleksandro Selkirko sala (isp. Isla Alejandro Selkirk), seniau Mas Afuera (Isla Más Afuera) – sala Chuano Fernandeso salyne Ramiajame vandenyne (Čilė, Valparaiso regionas). Nutolusi 181 km į vakarus nuo Robinzono Kruzo salos.

Sala yra 11 km ilgio (iš šiaurės į pietus), 6 km pločio ir užima 44,6 km². Paviršius kalnuotas, čia yra aukščiausia viso salyno vieta – Los Inosenteso kalnas (Cerro de Los Inocentes, 1329 m). Krantus sudaro aukšti (iki 1 km aukščio) ir statūs klifai. Gilios griovos ir tarpekliai raižo kalnagūbrius. Kalnuose veši tankūs nedidelių medžių, krūmokšnių ir paparčių miškai, o pakrantėse – aukštažolės pievos. Saloje gyvena endeminis ir labai retas krosninių šeimos paukštis (Aphrastura masafuerae).

Salą atrado ispanų jūrininkas . Čia slapstydavosi piratai, vėliau rytinėje pakrantėje įkurta kalinių tremties vieta. 1909–1930 m. veikė gyvenvietė, kurioje gyveno 190–160 kalinių. 1966 m. pervadinta , tremtyje gyvenusio Robinzono Kruzo saloje, garbei. Saloje yra nedidelė Rada La Kolonijos gyvenvietė (CONAF skyrius, gyvena žvejai) – joje 2012 m. surašyti 57 gyventojai.

Šaltiniai

Gonzalez J. (2014). Phylogenetic position of the most endangered Chilean bird: the Masafuera Rayadito (Aphrastura masafuerae; Furnariidae). Tropical Conservation Science. 7:677–689.
Severin, Tim (2002). „In Search of Robinson Crusoe“. New York: Basic Books. pp. 23–24.
„Por primera vez es censada la Isla Selkirk en el archipiélago J. Fernández“. La Tercera, 2 de mayo de 2012, p.13.

[1] Gonzalez J. (2014). Phylogenetic position of the most endangered Chilean bird: the Masafuera Rayadito (Aphrastura masafuerae; Furnariidae). Tropical Conservation Science. 7:677–689.

[2] Severin, Tim (2002). „In Search of Robinson Crusoe“. New York: Basic Books. pp. 23–24.

[3] „Por primera vez es censada la Isla Selkirk en el archipiélago J. Fernández“. La Tercera, 2 de mayo de 2012, p.13.