Mesjė 44

Mesjė 44 (M44, NGC 2632) – padrikasis spiečius, esantis Vėžio žvaigždyne. Nutolęs per 577 šviesmečius. Regimasis ryškis yra 3,7. Kitose (ne lietuvių) kalbose spiečius dar vadinamas Avilio ir Ėdžių (lot. Praesepe) vardais.

M44 spiečius

Spiečiaus amžius siekia ~730 mln. metų.

Istorija

Šis objektas matomas plika akimi, tad žinomas jau nuo priešistorinių laikų, minimas mituose. Senovės graikai ir romėnai įsivaizdavo, kad tai ėdžios, iš kurių ėda du asilai – žvaigždės Asellus Borealis ir Asellus Australis. Eratostenas mini, kad ant šių asilų į mūšį su titanais jojo dievai Dionisas ir Silenas. Titanai išsigandę asilų bliovimo ir dievai iškovoję pergalę. Už tai asilai buvę perkelti į dangų drauge su ėdžiomis (Phatne).

Senovės graikų astronomas Hiparchas šį objektą įtraukė į savo žvaigždžių katalogą. Spiečių jis įvardijo „Mažuoju debesimi“ arba „Debesuotąja žvaigžde“. Objektą mini ir Ptolemėjas savo „Almageste“ (tai vienas iš septynių šiame veikale paminėtų „ūkų“).

Galilėjus pirmasis stebėjo atskiras šio spiečiaus žvaigždes. Jis teigė, jog čia esama mažiausiai 40 nedidelių žvaigždžių. Šiuolaikiniais teleskopais matyti apie 200–350 (ne visada lengva pasakyti ar žvaigždė priklauso spiečiui).Charles Messier 1769 m. šį objektą įtraukė į savo katalogą.

Išnašos

1. Messier 44 2021-05-01 iš Wayback Machine projekto.. Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-05-01.
2. Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (August 27, 2007). . SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas December 22, 2008. Nuoroda tikrinta 2009-01-02.