Dykumos lakas angl desert varnish rock varnish tamsi danga aptinkama ant atvirų akmenų paviršių sausringame klimate Dyku

Dykumos lakas (angl. desert varnish; rock varnish) – tamsi danga, aptinkama ant atvirų akmenų paviršių sausringame klimate.

Susidarymas

Dykumų lakas susidaro tik ant fiziškai stabilių akmenų paviršių, kurių nelyja ir kurių nebrūžina vėjo nešamos smiltys. Laką daugiausia sudaro molio dalelės bei geležies ir . Jame būna ir daugelio kitų elementų žymių, taip pat praktiškai visada šiek tiek organinių junginių. Lako spalva kinta nuo rudos iki juodos.

Sudėtis

Pradžioje buvo manoma, kad laką sudaro medžiagos, išeinančios iš akmens, kurį lakas dengia, gilumos. Mikroskopiniai ir mikrocheminiai tyrimai parodė, kad didžiąją dalį lako sudaro molis, kuris gali atkeliauti tik nešamas vėjo. Nusėdusios molio dalelės toliau veikia kaip substratas, gaudantis kitas medžiagas, su kuriomis chemiškai reaguoja, kai akmenys vidurdienį kaitinami dykumos saulės smarkiai įkaista. Lako formavimąsi veikia ir susidaranti rasa.

Kita svarbi dykumos lako savybė yra neįprastai didelis kiekis mangano. Žemės plutoje manganas yra santykinai retas, sudaro tik 0,12 % jos masės. O dykumos lake jo būna 50-60 kartų daugiau. Šis ryškus mangano kiekio gausėjimas, manoma, sukeliamas biocheminių procesų, nes nemažai bakterijų naudoja manganą.

Petroglifai, išraižyti dykumos lake (*Valley of Fire* parkas netoli Las Vegaso, Nevada). Nufotografuotos dalies skersmuo apie 1 m.

Nors dykumos lake yra didelė geležies ir mangano koncentracija, panaudoti šių junginių nėra kaip. Indėnai anksčiau ant tokių paviršių, nugramdydami dykumų laką ir atidengdami šviesesnę uolieną, piešdavo petroglifus.

Dykumos lakas dažnai apsunkina akmenį sudarančių uolienų identifikaciją. Skirtingos uolienos nevienodai efektyviai pasidengia dykumos laku. Kalkakmeniai, pvz., paprastai lako neturi, nes jie pernelyg tirpūs vandenyje, tad jų paviršius nepakankamai ilgaamžis. O blizgus juodas lakas ant bazalto, kvarcitų ir metamorfuotų skalūnų susidaro dėl šių uolienų atsparumo dūlėjimui.

Nuorodos

Perry, R.S. and Adams, J.B. 1978. Desert varnish: evidence for cyclic deposition of manganese. Nature 276(5687):489-491.
Chernicoff, Stanley and Whitney, Donna 2007. Geologly: An Introduction to Physical Geologly 4th ed. Pearson Education p. 585
Blake, W.P. 1905. Superficial blackening and discoloration of rocks especially in desert regions. Transactions of the American Institute of Mining Engineers 35:371-375.
Potter, R.M. and Rossman, G.R. 1977. Desert varnish: the importance of clay minerals. Science 196(4297):1446-1448.

http://minerals.caltech.edu/FILES/VARNISH/ Desert Varnish
Rock Varnish (desert varnish): An Internet Primer for Rock Art Research 2008-05-13 iš Wayback Machine projekto. by Ronald I. Dorn, Professor of Geography Arizona State University
DESERT VARNISH (rock varnish) 2010-04-09 iš Wayback Machine projekto.
New Way Suggested to Search for Life on Mars – Space.com
Researcher: Mars rock varnish hints of life July 2, 2001 By Richard Stenger CNN 2006-08-25 iš Wayback Machine projekto.
Rock Varnish As A Habitat For Extant Life On Mars
The Bibliography of Aeolian Research 2017-06-07 iš Wayback Machine projekto.

[1] Perry, R.S. and Adams, J.B. 1978. Desert varnish: evidence for cyclic deposition of manganese. Nature 276(5687):489-491.

[Chernicoff-2] Chernicoff, Stanley and Whitney, Donna 2007. Geologly: An Introduction to Physical Geologly 4th ed. Pearson Education p. 585

[3] Blake, W.P. 1905. Superficial blackening and discoloration of rocks especially in desert regions. Transactions of the American Institute of Mining Engineers 35:371-375.

[4] Potter, R.M. and Rossman, G.R. 1977. Desert varnish: the importance of clay minerals. Science 196(4297):1446-1448.