Vidaus apsaugos kariuomenė VOChR kariuomenė rus войска внутренней охраны войска ВОХР RTFSR VČK OGPU NKVD kariuomenė saug

Vidaus apsaugos kariuomenė, VOChR kariuomenė (rus. войска внутренней охраны, войска ВОХР) – RTFSR VČK, OGPU, NKVD kariuomenė, saugojusi ir gynusi ypatingos svarbos objektus, lydėjusi krovinius, saugojusi įkalinimo vietas.

1919 m. gegužės 28 d. Darbininkų ir valstiečių gynybos tarybos nutarimu visa pagalbinė kariuomenė, buvusi pavaldi VČK, RTFSR Maisto produktų liaudies komisariatui, Glavvodui, Glavsacharui, Glavnefčiai ir pan. ir vykdžiusi įvairias apsaugos funkcijas, buvo reorganizuota į vidaus apsaugos kariuomenę ir perduoti . Šią kariuomenę ėmė valdyti Vidaus apsaugos kariuomenės štabas (Штаб войск ВОХР), kuris anksčiau vadinosi VČK kariuomenės štabas (Штаба войск ВЧК)

1919 m. birželio 25 d. įsakymu VČK kariuomenės batalionai (41 atskirasis šaulių batalionas) buvo pervadinti į atskiruosius Respublikos vidaus apsaugos kariuomenės batalionus, numeruotus nuo 1 iki 41. Atskiroji Pamaskvės akmens anglies baseino apsaugos kuopa ir 12-asis Maskvos šaulių pulkas išlaikė pavadinimus, bet irgi tapo vidaus apsaugos kariuomenės atskirąja kuopa bei pulku.

Kitų žinybų kariuomenės daliniai birželio 25 d. ir rugsėjo 9 d. įsakymais irgi buvo performuoti į atskiruosius šaulių batalionus, kurie buvo sujungti į vidaus apsaugos kariuomenės brigadas (бригады войск ВОХР, kurių etatinė struktūra atitiko Raudonosios Armijos brigadas.

Sektoriai

Šios kariuomenės valdymui imti kurti vidaus apsaugos kariuomenės sektoriai:

1919 m. birželį centriniuose RTFSR rajonuose: Maskvos, Petrogrado, Kursko (Oriole);
1919 m. liepą - Nižnij Novgorodo, Saratovo (vėliau - Pavolgio, būstinė Penzoje), Rytų (vėliau - Pauralės, būstinė Ufoje), Smolensko (vėliau - Vakarų), Jaroslavlio, Oriolo, Vakarų Sibiro.
1920 m. Raudonajai Armijai išvaduojant baltųjų užimtas teritorijas buvo kuriami nauji sektoriai: Turkestano, Kijevo, Charkovo, Rytų Sibiro, Šiaurės Kaukazo.

Sektoriai buvo kuriami atsižvelgiant į karinių apygardų ribas. Dalis sektorių vėliau buvo prijungti prie kitų sektorių (pvz., Nižnij Novgorodo, Kursko, Jaroslavlio, Kijevo...). Iš Pavolgio sektoriaus buvo išskirtas Užvolgės sektorius.

Sektorių viršininkai gaudavo divizijos viršininko teises (pagal 1919 m. spalio 23 d. įsakymą). Siekiant užtikrinti kontaktus ir bendrą veiklą sektorių viršininkai būdavo įtraukiami į gubernijų VČK kaip kolegijų nariai (1920 m. sausio 12 d. įsakymas).

VOChR kariuomenės funkcijos

Darbininkų ir valstiečių gynybos tarybos 1920 m. balandžio 21 d. ir gegužės 5 d. įsakymais buvo išplėstos ir patikslintos VOChR kariuomenės funkcijos. Ši kariuomenė užsiiminėjo:

egzistuojančios santvarkos apsauga,
ypatingai svarbių valstybės įstaigų, įmonių, krovinių (žaliavos, maisto ir kt.) pervežimų apsauga,
ginkluota kova su kontrrevoliucinėmis akcijomis,
transporto ir susisiekimo kalių statinių bei karinio turto apsauga ir gynyba,
ginkluotos jėgos panaudojimas užtikrinant žemės ūkio produkcijos apskaitą, konfiskuojant žemės ūkio produktų perteklių,
kova su spekuliavimu.

Kartu VOChR kariuomenė buvo veikiančios Raudonosios Armijos rezervas. RRKT 1919 m. lapkričio 5 d. įsakymu buvo nustatyta tvarka, kaip vidaus apsaugos kariuomenė gali būti panaudota fronto linijose ir įtvirtintų rajonų gynyboje.

Darbo ir gynybos tarybos 1920 m. sausio 23 d. ir gegužės 5 d. nutarimais vidaus apsaugos kariuomenei buvo perduotos geležinkelių, vandens kelių, susisiekimo linijų statinių (tiltų, šliuzų ir t. t.) apsaugos funkcijos (išskyrus pafrontės zoną). 1920 m. gegužės 11 d. įsakymu buvusios geležinkelių gynybos kariuomenės šaulių brigados ir batalionai buvo pervadinti į vidaus apsaugos kariuomenės atskirąsias šaulių brigadas bei batalionus.
Visos Rusijos CVK nutarimu autonominių respublikų VOChR kariuomenė tapo pavaldi RTFSR vidaus apsaugos kariuomenės viršininkui.

DGT 1920 m. rugsėjo 1 d. nutarimu ir RRKT 1920 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1735/328 VOChR kariuomenė tapo vidaus tarnybos kariuomenės (войска внутренней службы, ВНУС) dalimi.

Pasibaigus Rusijos pilietiniam karui VOChR kariuomenė daugiausia užsiėmė apsauga. Iki TSRS-Vokietijos karo pradžios VOChR kariuomenės, įėjusios į NKVD kariuomenės sudėtį, daliniai saugojo įkalinimo vietas.

Nuorodos

Раздел XI. Управления, штабы соединений и частей специальных войск, вспомогательные части и учреждения. In: Центральный государственный архив Советской армии (с июня 1992 г. Российский государственный военный архив). В двух томах. Том 2. Путеводитель. 1993. 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto. [In: Путеводители по архивам России.]