Gardino sutartis (1432)

Susijusią sutartį žr. Gardino sutartis (1566)

Gardino sutartis (lenk. Unia grodzieńska) – 1432 m. spalio 15 d. Gardine Ldk Žygimanto Kęstutaičio su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartis.

Lietuva ir Lenkija 1386-1434 m.

Priežastys

1430 m. nelauktai mirus Vytautui, susidarė nauja politinė situacija, kurią komplikavo tai, kad Vytautas nepaliko įpėdinių bei testamento. Lietuvos valstybė atsidūrė tarp Vytauto palikimo, Lenkijos ir dinastijos interesų. Pretendentais į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą buvo Žygimantas ir Švitrigaila. Žygimantui teko pradėti kovas su Švitrigaila, todėl jam reikėjo padaryti nuolaidas Lenkijai. Atskiros Lenkijos grupuotės siekė, kad LDK būtų visiškai inkorporuota į Lenkijos karalystę. Švitrigaila buvo ryžtingai atmetęs visas Lenkijos pretenzijas, pradėjęs telkti plačią antilenkišką koaliciją. Po išrinkimo didžiuoju kunigaikščiu, Švitrigaila buvo paskelbęs apie visišką savo savarankiškumą ir ryšių su Lenkija nutraukimą. Šis žingsnis sukėlė Lenkijos pasipiktinimą. Pasiekti savo politinių tikslų Žygimantas galėjo valdydamas Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y., būdamas Lietuvos valdovu (Magnus dux), formaliu Jogailos vietininku Lietuvoje. Jogaila pavedė jam valdyti LDK, pasilikdamas sau ir savo įpėdiniams Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio (Supremus dux) titulą. Naujasis Lietuvos valstybės valdovas pasižadėjo remti Jogailą ir Lenkiją prieš visus jos priešus, taip pat ir prieš Ordiną, į kurį orientavosi Švitrigaila.

Sutartis

LDK leista turėti atskirą didįjį kunigaikštį, tačiau rinktą bendrai su lenkais. Pagal Gardino sutartį, po Žygimanto mirties LDK turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadėjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – Lenkijos ir Vengrijos karaliui Vladislovui Varniškiui. Krokuvoje Jogaila patvirtino Gardino sutartį, taigi ir visus Žygimanto įgaliojimus. Sutartimi bandyta sunorminti Lenkijos ir LDK santykius, kurie buvo gerokai pašliję valdant Švitrigailai.

Pasekmės

Dėl Gardino sutarties Žygimanto užsienio politika tapo suvaržyta. Lenkija šia sutartimi pasiekė tikslą sutvirtinti savo įtaką LDK. Buvo prarastos Vytauto iškovotos LDK suvereniteto juridinės garantijos, kurios buvo užfiksuotos 1413 m. Horodlės unijos aktuose. Su lenkų parama Žygimantas įgavo Didžiojo kunigaikščio titulą ir tapo Lenkijos karūnos ir Lenkijos karaliaus lenininku. Sutarties kaina – Žygimantas Kęstutaitis ir jo įpėdiniai neteko galimybės vainikuotis Lietuvos karaliumi.

Nuorodos

• Lietuvos istorijos studijos: Žygimantas Kęstutaitis