Tafta

Tafta (angl. taffeta, taffety) – glotnus tankus audinys iš šilkinių ar cheminių (pvz., ) daugiagijų siūlų, išaustas drobiniu pynimu. Pasižymi neryškiu ripsiniu bei šanžaniniu efektu.

Skrybėlaitė iš šilkinės taftos, ~1870 m.)

Apatinis sijonas iš šilkinės taftos.)

Žodis tafta kilęs iš taffetas, šis iš sen. it. taffettà, šis iš turk. tafta, iš pers. tāftah 'austas, verptas'.

Tafta laikoma aukštos klasės audiniu, tinkamu ir , interjero apdailai ( ir ).

Šilkinė tafta yra dviejų tipų:

• dažytų verpalų: Tai gana standi tafta, dažnai naudojama vakarinėms suknelėms.
• gabalinio dažymo: Tai minkšta tafta, dažnai naudojama pamušalams.

Šilkinė spalvakaitė tafta buvo viena labiausiai pageidaujamų formų. Spėjama, kad galbūt šis audinys ir buvo anksčiau žinomas pavadinimu purpura.

Gamintojai

Pradžioje tafta buvo audžiama Italijoje ir Prancūzijoje, ir iki XX a. 6-to dešimtmečio – Japonijoje. Metmenų marginimo (angl. warp printing) būdu raštuota rafta (chiné), daugiausia austa Prancūzijoje nuo XVIII a., kartais vadinama Pompadūr tafta (angl. Pompadour taffeta) pagal .

Šiandien daugiausia taftos pagaminama Indijoje ir Pakistane. Pradžioje jį ausdavo , o nuo maždaug 1990 m. jį gamina mechaninėmis audimo staklėmis Bengalūro regione. 8-10 dešimtmečius Kinijos Dziangsu provincijoje buvo gaminama puiki šilkinė tafta. Tiesa, ši tafta ne tokia lanksti kaip Indijos gamintojų, kurie dabar dominuoja rinkoje. Šilkinę taftą audžia ir kitos Pietryčių Azijos ir Viduriniųjų Rytų šalys, bet jų produkcija dar neprilygsta kokybe ir konkurencingumu Indijos produkcijai.

Prabangiausia tafta vis dar audžiama Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje ir D. Britanijoje.

Kitoks panaudojimas

1782 m. lapkričio 4 d. Žozefas Mongolfjė pradėjo baliono iš taftos skrydžius. Tai buvo pirmieji brolių Mongolfjė bandymai naudoti oro balionus iš taftos, kurie baigėsi pirmuoju žinomu žmogaus skrydžiu aparatu lengvesniu už orą.

Bandomi kraujagyslių protezai iš taftos.

• Dalis prancūziškos suknios (apie 1765 m.) iš Pompadūr taftos (taftos, puoštos metmenų marginimo būdu), kitaip dar chiné šilko.
• Vyriškas kostiumas iš spalvakaitės taftos (apie 1790 m.)
• Moteriška suknia iš šilkinės taftos (apie 1880 m.)
• Vientisas vaikiškas kostiumas iš mėlynos taftos (XVIII a. pabaiga ar XIX a. pradžia)
• Princesė Beatričė, vilkinti purpurinę taftos suknelę su nėriniais (XIX a. antra pusė).

Nuorodos

1. Tafta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 406 psl.
2. Taffeta
3. Dodwell, C.R.; Anglo-Saxon Art, A New Perspective, pp. 145–150, 1982, Manchester UP, (US edn. Cornell, 1985)
4. Fukai, Akiko (2002). Fashion : the collection of the Kyoto Costume Institute : a history from the 18th to the 20th century. Köln [etc.]: Taschen. p. 56. ISBN .
5. „Heat sealed dacron taffeta blood vessel replacement“. Surg Gynecol Obstet. 105 (3): 370–4. 1957 m. rugsėjo mėn. PMID 13467673.

• Dictionary of Textiles, Louis Harmuth. New York: Fairchild Publishing Company, 1915, p. 184 (reprinted by Kessinger Publishing, 2010, )
• Google Books edition of „Dictionary of Textiles“