Karolis Sierakauskas

Karolis Juozapas Sierakauskas (lenk. Karol Józef Sierakowski; 1752 m., Bresto vaivadija – 1820 m. sausio 5 d., Kozenicai) – Lenkijos karo vadas.

Karolis Sierakauskas
Herbas „Sierakowscy“
Gimė	1752 m.
Mirė	1820 m. sausio 5 d. (~68 metai) Kozenicai
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Karolis Sierakauskas

Biografija

Kadetų korpuso, kuriame gavo išsilavinimą 1766–1772 m., absolventas. 1773 metais ten buvo vėliavos nešėju, o 1774 metais kapitonu su pabrigadininko funkcija, 1783 metais paaukštintas į majorus; tuo pat metu buvo geometrijos ir architektūros profesoriumi. Nuo 1789 m. spalio 14 d. dėstė fortifikaciją Karūnos inžinierių mokyklos korpuse. Tais pačiais metais paaukštintas į pulkininkus ir liko vadovauti Karūnos inžinierių korpusui. Pulkininko laipsnyje liko iki 1794 m. birželio.

ATR-Maskvos 1792 m. kare apdovanotas Virtuti Militari kryžiumi.

Kosciuškos sukilimo metu vadovavo divizijai ir korpusui, paaukštintas į generolus-majorus, sužeistas Maciejovicės mūšyje, pateko į nelaisvę.

Varšuvos kunigaikštystėje divizijos generolas.

Karolio Sierakausko kapas kalvinistų kapinėse, Varšuvoje

1812 metais karinio ministro Juzefo Vielhorskio pavaduotojas. 1815 metais apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Nuo 1815 metais artilerijos ir inžinerijos korpuso vadas, 1818 metais paaukštintas į artilerijos generolą ir senatorių-vaivadą.

Palaidotas kalvinistų kapinėse Varšuvoje, katakombose.

Literatūra

• Jadwiga i Eugeniusz Szulcowie, Cmentarz ewangelicko-reformowany w Warszawie, Warszawa 1989

Nuorodos

• Generolo Sierakausko biografija