Argau vok Aargau kantonas Šveicarijos šiaurėje prie Vokietijos sienos Kantono centras Arau Kantone yra oficiali vokiečių

Argau (vok. Aargau) – kantonas Šveicarijos šiaurėje, prie Vokietijos sienos. Kantono centras - Arau. Kantone yra oficiali vokiečių kalba. Didesniąją dalį paviršiaus užima Šveicarijos plokščiakalnis, o pietvakariuose - Juros kalnų dalis. Vystoma mašinų (staklių), tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, siuvimo, cemento, chemijos pramonė. Prie Arės ir Reuso yra hidroelektrinių. Veikia trys atominės elektrinės. Auginamos daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai, javai, veisiami pieniniai galvijai. Vystomas turizmas. Yra Badeno kurortas. Per Argau eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vokietiją su Italija ir Prancūzija.

Argau

Valstybė

Šveicarija

Administracinis centras

Arau

Rajonų skaičius

11

Oficialios kalbos

Vokiečių

Gyventojų

678 207

Plotas

1 403,76 km²

Tankumas

483 žm./km²

ISO 3166-2

CH-AG

Tinklalapis

www.ag.ch

Vikiteka

ArgauVikiteka

Istorija

Seniausi gyventojai - keltai, kuriuos II a. nukariavo romėnai. V a. Argau teritoriją užėmė frankai. 861 metais padalytas į Aukštutinį Argau (priklausė Bernui) ir Žemutinį Argau (grafų Lenzburgų, Kyburgų, nuo 1264 ir Habsburgų valdų dalis). 1415 m. Argau pasidalijo į Berną ir Liucerną. 1798 Bernui priklausanti dalis paskelbta Argau kantonu Helvetijos Respublikos sudėtyje, nuo 1803 m. sujungus su Badeno kantonu tapo Šveicarijos konfederacijos dalimi.

Literatūra

. Argau. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 17 psl.

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas \| Apencelis-Inerodenas \| Argau \| Bazelis (miestas) \| Bazelis (sritis) \| Bernas \| Ciurichas \| Cugas \| Fribūras \| Glarusas \| Graubiundenas \| Jura \| Liucerna \| Nešatelis \| Nidvaldenas \| Obvaldenas \| Sankt Galenas \| Šafhauzenas \| Švicas \| Tičinas \| Turgau \| Uris \| Valė \| Vo \| Zoloturnas \| Ženeva

[1] . Argau. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 17 psl.