Saulutė Stanislava Kisarauskienė

Saulutė Stanislava Kisarauskienė (g. 1937 m. birželio 2 d. Kaune) – Lietuvos grafikė, tapytoja.

Biografija

1960 m. baigė tekstilę Lietuvos dailės institute. 1970–1982 m. dirbo Grafikos kabinete. 1994 m. įsteigė V. Kisarausko labdaros fondą.

Vyras Vincas Kisarauskas. Dukra , sūnus .

Kūryba

Sukūrė estampų (ciklai „Arlekinai“, nuo 1961 m., „Šekspyro temomis“ 1962–1964 m., „Vilniaus motyvai“ 1965–1969 m., „Graikų tragedijos motyvai“ 1972–1979 m., , nuo 1979 m., „Prisiminimai“ 1982–1985 m.), ekslibrisų (V. Kisarausko, 1967 m., A. Tornau, 1974 m., D. Thiel, 2000 m.), knygų iliustracijų (Eduardas Mieželaitis. Autoportretai. Aviaeskizai 1961 m.), nutapė paveikslų („Figūra“ 1966 m., „Prie stalo“ 1968 m., „Kaukės“ 1969 m., „Kompozicija“ 1977 m., „Langas“ 1978 m., „Tarp juodo ir balto“ 1982 m.). Plėtoja monotipijos, moliotipijos, oforto, akvatintos, sausosios adatos, kartono, medžio raižinio, įvairias mišrias technikas. Grafikos kūriniams budinga improvizacija, grakščios linijos, įvairių faktūrų deriniai, tapybai – minimali spalvų gama, monumentalumas.

Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje (individualios Vilniuje 1965 m., 1982 m., 1988 m., 1993 m., 1995 m., 1998 m.) ir užsienyje (Budapeštas, Krokuva, Malborkas, Torontas, Paduja). Kūrinių turi Lietuvos (Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus), Lenkijos, Rusijos, JAV muziejai.

Šaltiniai

1. . Saulutė Stanislava Kisarauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 173 psl.

Nuorodos

• Saulutė Stanislava Kisarauskienė 2004-06-05 iš Wayback Machine projekto.