Narimantaičiai

Narimantaičiai
Kilmė	Gediminaičiai
Pradininkas	Narimantas
Titulas	Kunigaikštis
Laikotarpis	XIV-XV a.
Šalys	LDK, Naugardas
Dvarai	Pinskas
Atšakos	, , ,

Narimantaičiai – XIV a. – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų didikų kunigaikščių giminė, stačiatikiai.

Korelos tvirtovė

Giminė

Gediminaičiai, giminės pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausiasis (ar antrasis) sūnus Narimantas. Jo palikuonių Narimantaičių tėvonija XIV a. – XV a. pirmoje pusėje buvo Pinsko kunigaikštystė.

Ginant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes pasižymėjo Narimanto sūnus Jurgis Narimantaitis. Kitas Narimanto sūnus Aleksandras Narimantaitis (m. po 1348 ar 1350 m.), tėvui pasitraukus iš , iki 1347 ar 1348 m. valdė Orešeką (dab. ) ir Korelą (dab. Priozerskas). Manoma, kad buvo patekęs į švedų nelaisvę. Jo valdas devintojo dešimtmečio pradžioje turėjo Patrikas, kurio kai kurie tyrėjai nelaiko Narimanto sūnumi. XIV a. aštuntame dešimtmetyje – XV a. pirmoje pusėje jis valdė Starodubą ir Rylską į vakarus nuo Kursko.

Patriko sūnus Aleksandras Narimantaitis pasižymėjo XV a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kare su Maskva. Iš Patriko sūnaus Jurgio kilo Maskvos, vėliau ir Rusijos kunigaikščių ir bojarinų giminės , , iš jo brolio Aleksandro – , iš Teodoro – , kurių žymiausias atstovas Ivanas Chovanskis, 1682 m. Maskvos sukilimo, vadinamo Chovanskio maištu, vadas, užmuštas jo metu.

Šaltiniai

1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 56 psl.