Molibdenas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Molibdenas (Mo)
Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	42
Išvaizda	metališkai pilka
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	95,94(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	139 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	684,3 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr] 4d^5 5s^1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	130 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,16 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	10,22 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	138 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	2896 K
Lydymosi šiluma	36 kJ/mol
Virimo temperatūra	4912 K
Garavimo šiluma	590,4 kJ/mol
Molinis tūris	9,39 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Molibdenas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mo (lot. molybdenum), eilės numeris 42.

Savybės

Molibdenas yra sunkiai lydomas, kietas, pilkai plieninės spalvos metalas, milteliuose – tamsiai pilkas. Ore stabilus, bet kaitinant iki 400–500 °C pradeda oksiduotis.

Paplitimas

Molibdenas randamas tokiuose mineraluose kaip , . Komercinis molibdeno šaltinis yra mineralas molibdenitas.

Panaudojimas

Molibdenas priklauso retų, sunkiai lydomų metalų grupei, tačiau pastaruoju metu jis dažnai naudojamas pramonėje. Jis yra beveik visuose plieno lydiniuose, ypač tuose, kurie yra sunkiai lydomi, atsparūs korozijai bei rūgščių poveikiui. Plienas, kuriame yra molibdenas, plačiai naudojamas radiotechnikoje, elektrotechnikoje bei kompiuterinėje pramonėje, o kiti molibdeno junginiai – buitinės chemijos, lakų bei dažų gamyboje, taip pat – naftos apdirbimo pramonėje.

Biologinė reikšmė

Molibdenas užima gana svarbią vietą gyvūnų audiniuose, bet jo biologinis vaidmuo iki šiol neišaiškintas.

Molibdeno poveikis žmogaus organizmui

Pagrindinis molibdeno poveikis žmogui, dirbančiam su pačiu metalu arba jo junginiais, vyksta per kvėpavimo takus metalo aerozoliui patekus į orą.

Apie 5-7 % visų darbininkų, dirbančių pramonėje, kur naudojamas molibdenas turi su profesija susijusį plaučių susirgimą – pnevmokoniozę (kraujo išsiliejimas iš plaučių kapiliarų, skausmai krūtinėje, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, sausi karkalai plaučiuose). Molibdeno druskos lengvai absorbuojamos gyvųjų audinių ir juos dažo.

Taip pat galimi inkstų skausmų ir baltymo atsiradimo šlapime atvejai pas darbuotojus, kurie dirba su molibdenu ir jo junginiais.

Pavadinimo kilmė

Molibdenas dažnai randamas švino rūdose (gr. molybdos – švinas). Pats metalas iš švino junginių buvo išgautas 1782 metais.

Vikižodynas