Oda Nobunaga

Oda Nobunaga jap. 織田 信長
Gimė	1534 m. birželio 23 d.
Mirė	1582 m. birželio 21 d. (47 metai)
Tautybė	japonas
Tėvas
Motina
Veikla	svarbus Sengoku daimis
Vikiteka	Oda Nobunaga

Oda Nobunaga (織田 信長, 1534 m. birželio 23 d. – 1582 m. birželio 21 d.) – svarbus Sengoku laikotarpio Japonijos istorijoje daimis. Jis buvo antrasis , (karinio valdytojo), turėjusio žemių Ovario provincijoje, sūnus. Nobunaga per nuolatinius karus nugalėjo trečdalį Japonijos daimių iki mirties 1582 m. Jo įpėdinis Tojotomi Hidejoši, Odos ištikimas rėmėjas, tapo pirmuoju žmogumi užkariavusiu Japoniją ir ją valdžiusiu nuo Ōnin karo laikų.

Oda Nobunagos porttretas, nutapytas , 1583-1590 m.

Ovario žemės suvienijimas

1551 m. netikėtai mirė Oda Nobuhide. Teigiama, kad per tėvo laidotuves Nobunaga elgėsi nepagarbiai, sviedė ceremoninius smilkalus į altorių. Tai supykdė daugelį Odos klano narių ir įsitikinę jo disciplinos trūkumu, daugelis jų susidėjo su švelniai kalbančiu jo broliu . , svarbus Nobunagos mokytojas ir pasekėjas, sugėdintas jo elgesio įvykdė sepuku. Tai padarė didelį įspūdį Nobunagai ir vėliau Masahidei atminti jis pastatė šventyklą.

Nors Nobunaga buvo klano vado įpėdinis, šeima suskilo į daugybę frakcijų. Be to pagal įstatymą klanas buvo pavaldus Ovario šugo . Tad , Nobuhidės brolis ir Ovario šugo atstovas, pasinaudojo silpnu Jošimune, kad atimtu iš Nobunagos įpėdinystę. Nobutomo nužudė Jošimunę, kai paaiškėjo, jog jis rėmė Nobunagą.

Kad sustiprintų savo galią, Nobunaga įkalbėjo dėdę Oda Nobumicu pereiti į jo pusę ir su jo pagalba nužudė Nobutomo Kijosu pilyje, kuri po to 10 metų buvo Nobunagos rezidencija. Pasinaudodamas tuo, kad Šiba Jošikane tapo teisėtu šugo, Nobunaga sudarė sąjungą su iš Surugos žemės ir iš Mikavos žemės, nes juos valdė tas pats šugo, o klanai neketino nusileisti. Be to buvo užtikrinta, kad Imagava klanas nebepuls Ovario sienų.

Nors Nobujuki ir jo rėmėjai turėjo pranašumą, Nobunaga nusprendė su armija žygiuoti į Mino žemę padėti Saitō Dōsan, kai sukilo jo sūnus Saitō Jošitacu. Žygis nepasisekė Dōsan buvo nužudytas, Jošitacu tapo nauju Mino valdytoju 1556 m.

Po kelių mėnesių Nobujuki su ir parama sukilo prieš Nobunagą. Visi trys sąmokslininkai buvo nugalėti Inō mūšyje, bet jiems buvo atleista, kai įsikišo , Nobujuki ir Nobunagos motina. Kitais metais Nobujuki vėl planavo sukilti, bet jį išdavė Šibata Kacuie. Nobunaga apsimetė sergąs, kad priviliotų Nobujuki ir jį nužudė Kijosu pilyje.

Iki 1559 m. Nobunaga nugalėjo visus priešininkus šeimoje ir Ovario žemėje. Jis toliau naudojosi Šiba Jošikane kaip pretekstu sudaryti taiką su kitais daimiais. Vėliau paaiškėjo, kad Jopšikane susirašinėjo su Imagava ir Kira klanais, kad išvytų Nobunagą ir susigrąžintų savo teises. Nobunaga galiausiai jį išvijo ir panaikino jo vardu sudarytas sąjungas.

Okehazama mūšis

1560 m. surinko 25 tūkst. žmonių armiją ir pradėjo žygiuoti link Kioto, teigdamas, kad nori padėti Ašikagų šiogūnatui. iš Mikavos žemės ketino prie jo prisidėti. Tuo tarpų Oda klanas turėjo 1800 karių ir juos būtų tekę padalinti po įvairias sienas ir tvirtoves. Tokioms sąlygoms esant, teigiama, kad Nobunaga sušoko mėgstamą šokį ir išjojo su keliais pasekėjais į šventyklą melstis.

Odos generolai netikėjo, kad pavyks atsilaikyti prieš Imagavos armiją Šibata Kacuie bandė atkalbinėti nuo mūšio, o Hajaši Sado patarė pasiduoti.

Nobunagos žvalgai pranešė, jog Imagavos pajėgos ilsėjosi Dengaku-hazama šalia Okehazama kaimo. Nobunaga gerai žinojo vietovę. Dengaku-hazama buvo siauras tarpeklis, ideali vieta staigiai atakai, esant palankioms aplinkybėms. Imagavos armija šventė pergales, o pats Jošimomoto apžiūrinėjo. Nobunaga įkūrė stovyklą netoliese, daugybė vėliavų ir kariai iš šiaudų su laisvais šalmais teikė didelės armijos įspūdį. O tikroji Nobunagos armija įsikūrė kitoje priešo stovyklos pusėje. Sėkmė ir oras buvo palankūs Nobunagai, o ilgo karščio vidury dienos pradėjo lyti. Imagavos kariams puolus slėptis Nobunagos kariai užėmė pozicijas, o lietui liovusis prasidėjo puolimas. Ataka buvo tokia staihi, kad Jošimoto pagalvojo, kad tarp jo karių kilo peštynės. Tiesą jis suprato kai jį užpuolė du samurajai (Mōri Šinsuke ir Hattori Koheita). Pirmasis nesėkmingai bandė padurti su ietimi, o antrasis nukirto Jošimoto galvą.

Staigiai silpstantis Imagava klanas nebevaldė Macudairo klano. 1561 m. buvo sudaryta sąjunga tarp Oda Nobunaga ir Macudaira Motojasu (vėliau Tokugava Iejasu) nepaisant ilgai trukusios nesantaikos. Tradicija teigia, kad šio mūšio metu Nobunaga pastebėjo būsimo Tojotomi Hidejoši talentą.

Tenka Fubu

Saitō Jošitacu staiga mirė nuo ligos 1561 m., įpėdiniu tapo . Tačiau jis buvo jaunas ir ne toks gabus karvedys kaip tėvas ir senelis. Pasinaudodamas situacija Nobunaga persikėlė į Komaki pilį ir pradėjo karą Mino žemėje. Įtikinęs Saitō vasalus apleisti kvailą šeimininką, jis susilpnino klaną ir galiausiai puolė 1567 m. Nobunaga užėmė ir ištrėmė Tacuoki.

Užimtą pilį ir miestą Nobunaga pervadino Gifu. Jo rezidencijos likučius galima rasti Gifu parke. Nobunaga taip pat pradėjo naudoti naują asmeninį atspaudą, ant kurio buvo užrašyta Tenka Fubu (天下布武), o tai reiškia "plėsk militarizmą po visą šalį", pažodžiui "... po dangumi". 1564 m. Nobunagos sesuo Oiči ištekėjo už , daimio iš šiaurės Omio žemės. Tai vėliau suteikė Nobunagai galimybę užimti Kiotą.

1568 m. atvyko į Gifu, kad Nobunaga pradėtų žygį į Kiotą. Jis buvo , nužudyto tryliktojo šiogūno, brolis ir norėjo atkeršyti žudikams, nuversti marionetinį šiogūną . Nobunaga sutiko padėti Jošiakiui ir pradėjo ruoštis žygiui. Kliūtis buvo iš pietų Omio žemės. Rokkaku Jošikata atsisakė pripažinti Jošiaki nauju šiogūnu ir ruošėsi karui. Nobunaga po staigaus puolimo išvijo Rokkaku iš jų pilių.

Oda Nobunaga statula

Po greito žygio Nobunaga išvijo iš Kioto. Jošiaki tapo penkioliktuoju Ašikagų šiogūnu. Nobunaga atsisakė titulo ir pradėjo varžyti šiogūno galias. Buvo aišku, kad jis ketino šiogūnu pasinaudoti kaip marionete, kad pateisintu būsimus užkariavimus. Jošiaki tuo nebuvo patenkintas ir slapta telkė prieš Nobunagą nukreiptą sąjungą.

Asakura klanas ypač buvo nepatenkintas Oda klano iškilimu, nes šis istoriškai buvo Asakurų pavaldinys. Be to irgi saugojo Jošiaki, bet nenorėjo žygiuoti į Kiotą.

Kai Nobunaga įsiveržė į Asakurų valdas Azai Nagamasa, Oiči vyras, panaikino sąjungą su Oda ir pasirinko Azai- Asakurų sąjungą, kuri truko daug kartų. Su Ikko sukilėliais prieš Nobunagą nukreipta sąjunga tapo didelė jėga. Tokugava Iejasu stojo į Nobunagos pusę ir drauge jie nugalėjo Azai ir Asakurų klanus.

Nobunaga taip pat kovojo su budistais, nes šie apsiginklavo ir atsisakė paklusti. vienuolynas ant Hiei kalno, padėjęs Azai- Asakurų sąjungai, buvo didelė kliūtis Nobunagai, nes buvo šalia Kioto. Nobunaga sugriovė vienuolyną 1571 m., nors tai buvo gerbiamas kultūrinis simbolis, ir nužudė 3-4 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų.

Metams bėgant Nobunaga sustiprino savo pozicijas ir nugalėjo daugybę priešų dažnai žiauriais metodais. Nagašima|Nagašimoje Nobunaga patyrė didelių nuostolių ir kelių brolių mirtį nuo Ikko sukilėlių, kuriems vadovavo . Apsupęs tvirtovę Nobunaga ją padegė nužudydamas tūkstančius civilių.

Vienas stipriausių prieš Nobunagą nukreiptos sąjungos narių buvo , nors jis iš esmės palaikė taikius santykius su Oda klanu. 1572 m. prašant šiogūnui, Šingen pradėjo žygį į Kiotą įsiverždamas į Tokugavų valdas. Užimtas vakarų fronte Nobunaga pasiuntė nedidelį pastiprinimą ir Iejasu pralaimėjo 1573 m. Bet Šingen mirė ir Takeda pajėgos atsitraukė. Nobunaga dabar galėjo susidoroti su Jošiaki, kuris atvirai stojo prieš jį nepaisant imperatoriaus rūmų pastangų juos sutaikyti. Nobunaga nugalėjo jo silpnas pajėgas ir ištrėmė Jošiaki, užbaigdamas Ašikagų šiogūnatą.

Be to 1573 m. visiškai sunaikino Azai ir Asakurų klanus, Azai Nagamasa grąžino Oiči Nobunagai ir nusižudė. Sugriovus Nagašimą 1574 m. vienintelė grėsmė liko , kuriam vadovavo .

Nobunaga ir Iejasu nugalėjo Takeda klaną panaudoję arkebus (vieni pirmųjų šaunamųjų ginklų). Nobunaga tesė užkariavimus pasiuntęs Šibata Kacuie ir į šiaurę, o Akeči Micuhide į Tambą.

Išijama Hogan-dži apgultis Osakoje buvo sėkminga, bet iš Čiūgoku regiono pralaužė laivyno blokadą ir pradėjo tiekimą tvirtovei jūra. Tad 1577 m. Hidejoši buvo pasiųstas prieš Mori klaną.

Tačiau , po Takeda Šingen mirties laikomas geriausiu Japonijos generolu, pradėjo vadovauti naujai prieš Nobunagą nukreiptai sąjungai. Uesugi sutriuškino Nobunagą ir ruošėsi žygiui į Kiotą.

Dėl pralaimėjimo sustojo Nobunagos ekspancija į Noto, Kagos ir Ečiū žemes. Bet Uesugi Kenšin mirė tikriausiai nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Po jo mirties ir kilus grumtynėms dėl įpėdinio, Nobunaga atnaujino veiksmus tame regione.

Nobunaga privertė pasiduoti Išijamą Hogan-dži 1580 m. ir sunaikino Takeda klaną 1582 m. Nobunaga buvo galios viršūnėje, ketino įsiveržti į Ečigo iš Šikoku.

Honnō-dži incidentas

Oda Nobunaga kapas, Kojos kalnas, Vakajamos prefektūra

1582 m. Tojotomi Hidejoši įsiveržė į Bičiū ir apgulė Takamacu pilį. Tačiau pilis buvo svarbi , nes ją praradus jų valdos būtų pažeidžiamos. atvyko su pastiprinimu ir jėgos susilygino. Hidejoši kreipėsi į Nobunagą pastiprinimo.

Manoma, kad pastiprinimo nereikėjo, bet jo vis tiek buvo paprašyta dėl įvairių priežasčių. Tikriausiai jis norėjo perleisti pilies užėmimo nuopelnus Nobunagai, nes jo vasalai pavydėjo Hidejoši dėl jo greito tapimo Nobunagos patikimiausiu generolu iš paprasto pėstininko.

Nobunaga įsakė ruoštis invazijai į Šikoku, o Akeči Micuhide padėti Hidejoši. Pakeliui į Čiūgoku, Oda Nobunaga apsistojo Honnō-dži, šventykloje Kiote. Kadangi jis nesitikėjo užpuolimo gerai kontroliuojamos teritorijos centre, jį saugojo tik keletas asmens sargybinių.

Tačiau Micuhide apsupo šventyklą ir privertė Nobunagą kautis. Nobunaga pralaimėjo ir įvykdė sepuku.. Tuo pat metu Micuhidės kariai puolė . Su Nobunaga mirė jo jaunas pažas , kuris daug metų jam tarnavo ir tada buvo dar paauglys. Ranmaru ištikimybė ir atsidavimas tuo metu buvo plačiai žinomi ir giriami.

Praėjus 11 dienų po perversmo Micuhidė buvo nužudytas , o jo armija sutriuškino Tojotomi Hidejoši, tapęs Odos Nobunagos įpėdiniu.

Išnašos

1. Oda Nobunaga 2012-02-25 iš Wayback Machine projekto.. Samurai Wiki. Accessed September 15, 2007.
2. Jansen, Marius. (2000). The Making of Modern Japan, p. 11.
3. . (1985). Nihonshi shōjiten, p. 233.
4. "1560: The Spring Thunderstorm," Geocities.com. 2011-07-07 iš Wayback Machine projekto.
5. Gifu Castle 2007-12-21 iš Wayback Machine projekto.. Oumi-castle.net. Accessed December 5, 2007.
6. Beasley W. G. The Japanese Experience: A Short History of Japan August 31, 2000, University of California Press, isbn=978-0-520-22560-2, page 123, chapter: The Unifiers
7. Edward Carpenter, Intermediate Types among Primitive Folk pp140-150