Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Hipnozė gali būti suvokiama kaip

Psichoterapijos metodas; jį panaudojant vykstantis procesas, kurio metu pasiekiamas transas; įvedimas į transą.
Tarpinė tarp būdravimo ir miego būsena (transas), sukeliama kito asmens įtaiga (arba savitaiga).

Altajaus šamanų plakimas . Muzika buvo vienas iš būdų, Sibiro šamanams pasiekti transą, savihipnozę.

Photographic Studies in Hypnosis, Abnormal Psychology (1938)

Vieningo hipnozės apibrėžimo nėra: įvairių psichoterapijos mokyklų atstovai akcentuoja skirtingus aspektus, pateikdami savo definiciją.

Vertinimas

ir prisiminimus, gautus hipnozės pagalba, traktuoja mažiau patikimais, nei atgamintus be jos. JAV teismuose hipnozę draudžiama naudoti, pateikiant parodymus ar tiriant nusikaltimus.

Masinėje (pop) kultūroje hipnozė suvokiama kaip procedūra, kurios metu asmuo panardinamas į transą, kuriame esą galima išgauti (sąmoningai neišgaunamą) informaciją, valdyti žmogų komandomis, „užprogramuoti“ tam tikriems veiksmams.

Formos

Skiriamos dvi hipnozės rūšys:

Paprastoji (išorinė) hipnozė: kai hipnozė praktikuojama kito asmens atžvilgiu (hipnotizuotojas veikia hipnotizuojamą asmenį),
: kai asmuo taiko hipnozę sau pačiam (hipnotizuotojas ir hipnotizuojamasis sutampa).

Istorija

Manoma, kad hipnozė naudota jau seniausiais laikais, pvz., gydomosiose šventyklose Indijoje. Panašių užuominų randame ir Senovės Egipte, kur gydyta hipnotine įtaiga.

Pirmasis Vakaruose žinomas domėjimasis hipnoze – daktaro apie 1770 metus gydymui naudotas gyvūnų magnetizmas greičiausiai įtraukė ir hipnozę. XIX amžiaus pradžioje hipnozės reiškinį tyrė (Abbé Faria).

1842 metais pirmasis panaudojo terminą „hipnozė“. Jis atmetė F. Mesmerio idėją, kad magnetizmas sukelia hipnozę, ir teigė, kad mesmerinį transą sukuria ilgalaikis ryškaus judančio objekto stebėjimas. Jo manymu, akių judesiai nuvargina tam tikras smegenų dalis, sukeliant transą. Procedūrą jis pradžioje vadino .

Vėliau jis atliko daugiau tyrimų, nustatydamas, kad transas veikiau nėra smegenų nuovargis, o tokią būsena sukelia monoideizmas – intensyvus, ilgalaikis fokusavimas viena kryptimi.

Dž. Bredas mėgino hipnozę naudoti įvairioms fizinėms ir psichologinėms negalioms gydyti, tačiau nelabai sėkmingai. Kiti gydytojai hipnozę panaudojo sėkmingiau, ypač skausmui valdyti. Daktaras atliko virš 300 operacijų, kuriose skausmui malšinti buvo naudojama hipnozė, tačiau greitai atrasti cheminiai anestetikai pakeitė hipnozę.

Žemyninėje Europoje XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kiti mokslininkai eksperimentavo su hipnoze – mėgino naudoti procesą gydyti. Taip pat šiuo metu pirmą kartą aprašyti pohipnotinės įtaigos efektas.