54 23 š pl 23 32 r ilg 54 38 š pl 23 53 r ilg 54 38 23 53 Krosnos valsčiusLaikotarpis 1867 1950 m Apytikrė valsčiaus vie

54°23′š. pl. 23°32′r. ilg. / 54.38°š. pl. 23.53°r. ilg. / 54.38; 23.53

Krosnos valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Krosna

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Marijampolės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Marijampolės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Marijampolės apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950)

Krosnos valsčius (rus. гмина Красна, lenk. gmina Krasna) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Krosna.

Istorija

Valsčius žinomas nuo XIX a. pabaigos. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti keli Liudvinavo valsčiaus kaimai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (1 apylinkė) ir Simno rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		4990
1923 m.	112	4162	771
1932 m.	102	4523		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	114			8 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Gudeliškė	Gudeliškių seniūnija	-
Išlandžiai	Išlandžių seniūnija	-
Krosna	Krosnos seniūnija	Krosnos apylinkė
Krosnėnai	Krosnėnų seniūnija	Krosnėnų apylinkė
Naujiena	Naujienos seniūnija	Naujienos apylinkė
Pėdiškiai	Pėdiškių seniūnija	Pėdiškių apylinkė
Ramanavas	Ramanavo seniūnija	Ramanavo apylinkė
Randiškė	Randziškių seniūnija	Randiškės apylinkė
Šeštokai	Šeštokų seniūnija	Šeštokų apylinkė
Vytautiškė	Vytautiškių seniūnija	Vytautiškės apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	8 apylinkės

Gyvenvietės

Aruodai.lt (gyvenvietės)

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4162 žmonės:

Lietuviai – 95,65% (3981)
Vokiečiai – 1,99% (83)
Žydai – 1,7% (72)
Kiti – 0,6% (26)

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1871	Šeštokai	Antanas Milukas, kunigas, visuomenės veikėjas	1943
1929	Naujiena	Juozas Zdebskis, kunigas, rezistentas	1986
1931	Vytautiškė	Aldona Sabaitytė-Vilutienė, partizanų ryšininkė	2020
1932	Naujiena	Algirdas Jurgis Kliučininkas, inžinierius technologas	2017
1932	Delnickai	Algimantas Bujauskas, biologas
1944	Šeštokai	Petras Cidzikas, visuomenės veikėjas, rezistentas	2019
1944	Vartai	Jonas Vidas Aleksandravičius, muzikas, dirigentas	2014
1949	Šeštokai	Dalia Milukaitė-Buragienė, poetė, medikė

Šaltiniai

Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37–38

[1] Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.

[2] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37–38