Draverna

Dreverna
Drevernos mažųjų laivelių krantinė
Dreverna
55°31′08″š. pl. 21°14′46″r. ilg. / 55.519°š. pl. 21.246°r. ilg. / 55.519; 21.246 (Dreverna)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021)	423
Vikiteka	Dreverna
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Drẽverna Kilmininkas: Drẽvernos Naudininkas: Drẽvernai Galininkas: Drẽverną Įnagininkas: Drẽverna Vietininkas: Drẽvernoje
Istoriniai pavadinimai	vok. Drawöhnen

Dreverna – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia Kuršių marių, prie Drevernos upės. Seniūnaitijos centras.

Pro kaimą eina kelias    Priekulė–Dreverna–Svencelė . Veikia Drevernos pagrindinė mokykla, biblioteka, darželis, paštas (LT-96017), mažų laivų prieplauka iš jos vasaros metu plaukia keltas į Juodkrantę, veikia kempingas. Gamtos paminklas – (vienas iš retų riedulių ).

Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis, buvusi Minijos deltos atšaka. Yra senos kaimo kapinės. Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas.

Kaimo gatvė

Drevernos kapinės

Etimologija

Pro kaimą teka Drevernos upė, todėl tai vandenvardinis vietovardis. Seniausia minima lytis yra Drivene. Tarmiška forma Draverna.) Anksčiau kaimas dar vadintas Drevėnai.

Istorija

Dreverna (Drivene) minima nuo 1253 m. XVII a.–XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu). 1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas prie marių, 23 sodybos. 1898 m. ikurta pradžios mokykla. Kaimas turįjo vandens reguliavimo stotį, lentpjūvę, malūną, navigacijos bokštą. Upes ir kanalo sankirtoje veikė muitinė.

TSRS metais žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.

Milžinkapis

Anot padavimo, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs milžinas, mielai padėdavęs žmonėms. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės.

Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.

Sportas

Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų ir banglenčių sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.

Žvejyba

Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio prieplaukoje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vainikas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.	1905 m.	1910 m.	1925 m.	1935 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
343	346	303	334	350	336	603
1976 m.	1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
629	625	632	603	617	530	423
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Franz Schwede (1888–1960) – Trečiojo Reicho politikas, propogandistas, II pasaulinio karo nusikaltėlis.
•  – laivų statytojas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines. J. Gižui atminimui įkurta

Mažųjų laivų uostas

Įkurtas 2009 metais – tuo metu čia buvo įrengta prieplauka su slipu ir kranu, 75 švartavimosi vietos, pastatytas elingas. 2017 metais UAB „Hortivita“, laimėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą uostą modernizavo. Buvo įrengtos stacionarios sanitarinės patalpos, nauja 40 vietų krantinė, pastatytas 3-mis žvaigždutėmis įvertintas Drevernos kempingas. Šiuo metu uoste veikia restoranas, kempingas (45 aštuonviečių medinių poilsio namelių, 22 kemperių aikštelės su prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų), restoranas, konferencijų, švenčių salė, teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma.

Vasaros sezono metu pagal tvarkaraštį iš Uosto kursuoja reguliarus keleivinis keltas į Juodkrantę.

Įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas iš kurio atsiveria vaizdai į Kuršių marias, Kuršių nerijos pilkąsias arba kitaip vadinamas Mirusias kopas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 79–80.
3. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 322 psl.
4. Dreverna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 141 psl.
5. Dravernos milžinas / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 156–158 psl. Kaunas, 1940.
6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
8. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
9. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
10. Dreverna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 429 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Dreverna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 168 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Dreverna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 455
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Drevernos akmuo 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
• „Kai niekur nepučia – Drevernoj pučia“ 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Juodkrantė – 8 km	Klaipėda – 25 km	PRIEKULĖ – 8 km
		Svencelė – 3 km Kintai – 12 km