Pusbrigadė

Pusbrigadė (pranc. demi-brigade; angl. half-brigade) – karinių vienetų rūšis, dydžiu maždaug lygi pusei brigados arba kitaip – pulkui. Pirmosios pusbrigadės buvo suformuotos per Prancūzijos revoliucinius karus. Įvairių tipų Prancūzijos Revoliucinės armijos pėstininkų daliniai buvo suvienyti vienam dalinyje. Pusbrigadėms vadovavo .

Žodis demi-brigade buvo parinktas, kad neprimintų feodalinio termino régiment 'pulkas', priminusio „senąją tvarką“ (pranc. ancien régime) valstybėje, kai valdė karalius. Napoleonas 1803 m. įsakė nebenaudoti termino demi-brigade ('pusbrigadė'), o naudoti régiment ('pulkas'). Vėliau terminas pusbrigadė vėl imtas naudoti kai kuriems Prancūzijos armijos vienetams pavadinti. Šiuolaikinėje Prancūzijos armijoje liko vienintelė pusbrigadė – .

Prancūzijos pusbrigadžių istorija

Istorinis fonas

1792 m. balandžio 20 d. Prancūzijos Įstatymų leidybos asamblėja (pranc. Assemblée nationale législative) nubalsavo ir paskelbė karą Austrijai. Prūsijos karalystė šiame kare tapo Austrijos sąjungininke. 1792 m. karo kampanija Prancūzijai sekėsi, ji užkariavo Austrijos Nyderlandus (būsimą Belgiją) ir dalį Vokietijos. Tačiau 1793 m. sausio 21 d. buvo giljotinuotas buvęs Prancūzijos karalius Liudvikas XVI, ir Prancūzijai karą paskelbė koalicija, kurią sudarė D. Britanija, Vokietijos valstybės, Sardinijos karalystė bei Ispanija. Tęsėsi ir karas su Austrija bei Prūsija.

1793 m. viduryje Prancūzija prarado tai, ką buvo užkariavusi 1792 m., kariavo daugelyje frontų ir jai grėsė įsiveržimas į jos nuosavą teritoriją. Stengdamasi įveikti nesėkmes Prancūzija ėmėsi įvairių priemonių. 1793 m. rugpjūčio pabaigoje Prancūzija, Lazaro Karno (Lazare Carnot) pasiūlymu, įvedė  – masinę jaunų nevedusių vyriškių mobilizaciją. Taip pat rugpjūčio pabaigoje buvo išleistas įstatymas reorganizuoti pėstininkus, kurį vykdant ir buvo suformuotos pusbrigadės.

1794 m. Prancūzijos revoliucinės armijoje buvo suformuotos pusbrigadės.

Pusbrigadžių kūrimas

Prancūzijos revoliucinės armijos generolas, lengvųjų pėstininkų karininkas ir linijinės pusbrigadės kareivis.

Tuo metu Prancūzijos revoliucinės kariuomenės pėstininkams labai stigo vieningumo. Tuo metu armijoje buvo trys pagrindiniai pėstininkų tipai, kiekvieni jie turėjo savas uniformas, savo organizacinę struktūrą, savo ginkluotę ir apmokėjimo tvarką:

1. reguliarieji pėstininkai – buvę Prancūzijos karalystės pėstininkų pulkai, santykinai gerai apmokyti ir apginkluoti, vilkėję baltas uniformas ir nešioję šalmus ;
2. nacionalinė gvardija – prasčiau apmokyti ir apginkluoti, vilkėję mėlynas uniformas;
3. fédéré – savanorių batalionai, prastai apmokyti ir ginkluoti, neturėję uniformų. Jų skiriamieji ženklai buvo raudonos ir trispalvės kokardos.

Šių pėstininkų dalinių skirtingumai kėlė daug tiekimo problemų, o dėl apmokėjimo skirtumų – ir priešiškumo.

Kuriant pusbrigades buvo siekiama suvienyti visų trijų rūšių pėstininkus į vieningus dalinius, kurie būtų vienodai ginkluoti ir uniformuoti, vienodai organizuoti ir apmokami.

Pusbrigadę sudarė trys pėstininkų batalionai:

• vienas – reguliariųjų pėstininkų
• du – savanorių ir/arba nacionalinės gvardijos.

Batalioną sudarė viena (sunkiųjų pėstininkų) kuopa ir aštuonios fuzilierių (reguliariųjų pėstininkų) kuopos. Visiškai suformuota pusbrigadė turėjo turėti 2437 karius ir 4 6 svarų kalibro patrankas.

Pradėjus levée en masse Prancūzijos kariuomenė smarkiai padidėjo, 1794 m. rugpjūtį kariuomenėje buvo virš milijono kareivių (1 075 000). Buvo paplitęs dezertyravimas, todėl realus kariuomenės dydis buvo apie 800 tūkstančių.

Dėl vykstančių karo veiksmų pusbrigadžių formavimas užtruko, tad iš tikro jos pasirodė 1794 m. pradžioje. Dalis pusbrigadžių buvo organizuotos kaip (Demi-brigade de Bataille, 1792-96 m. ir Demi-brigade d’Infanterie de Ligne, 1796–1803 m.), dalis – kaip lengvieji pėstininkai (Demi-brigade d’Infanterie Légère).

Pusbrigadžių pervadinimas

Po (1802 m.) pasirašymo Napoleonas 1803 m. įsakė grąžinti istorinį pavadinimą pranc. régiment 'pulkas'. Pusbrigadės imtos vadinti pulkais.

Vėlesnės pusbrigadės

Po Napoleono valdymo pusbrigadėmis retkarčiais buvo pavadinami kai kurie Prancūzijos armijos daliniai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Mažino linijos Alpių sektorių gynusių dalinių tarpe buvo ir pusbrigadžių. Pvz., Alpių tvirtovių pusbrigadė (pranc. Demi-Brigade Alpin de Forteresse, DBA) ir Alpių raitųjų jėgerių pusbrigadė (pranc. Demi-Brigade des Chasseurs Alpins, DBCA)

Šiuolaikinėje Prancūzijos armijoje liko vienintelė pusbrigadė – .

Pusbrigadės Lenkijoje

Tarpukario Lenkijos ginkluotosiose pajėgose egzistavo pusbrigadės (lenk. półbrygady). Jų turėjo 1927 m. įkurtas Pasienio apsaugos korpusas (lenk. Korpus Ochrony Pogranicza, KOP)ir 1936 m. sukurta savanorių formuotė „Tautos gynyba“ (lenk. Obrona Narodowa, ON), pastarojoje pusbrigadės buvo organizuotos 1937 m.

Pasienio apsaugos korpuso pusbrigadės

Pusbrigadės egzistavo 1927–1929 m. Jos buvo suformuotos KOP vado įsakymu. 1929 m. liepos mėnesį performuotos į KOP pulkus.

• 3-ioji pasienio apsaugos korpuso pusbrigadė (vėliau – pasienio apsaugos pulkas „Głębokie“). Būstinė – Baltarusijos miestas Glubokas (Vitebsko sritis):
  • 5-asis pasienio batalionas (lenk. 5 batalion graniczny, vėliau – batalion KOP „Łużki“), būstinė dabartinės Baltarusijos gyvenvietėje blrs. Лужкі) (Vitebsko srities Šarkovščinos rajonas)
  • 7-asis pasienio batalionas (lenk. 7 batalion graniczny, vėliau – batalion KOP „Podświle“), būstinė dabartinės Baltarusijos gyvenvietėje blrs. Падсвілле) (Vitebsko srities Gluboko rajonas)
  • 6-asis pasienio eskadronas (lenk. 6 szwadron kawalerii, vėliau – szwadron kawalerii KOP „Łużki“)
  • 7-asis pasienio eskadronas (lenk. 7 szwadron kawalerii, vėliau – szwadron kawalerii KOP „Podświle“)
• 6-oji pasienio apsaugos korpuso pusbrigadė (vėliau – pasienio apsaugos brigada „Grodno“). Būstinė – Baltarusijos miestas Gardinas:
  • 23-asis pasienio batalionas (lenk. 23 batalion graniczny, vėliau – batalion KOP „Orany“), būstinė Varėnoje
  • 24-asis pasienio batalionas (lenk. 24 batalion graniczny, vėliau – batalion KOP „Sejny“), būstinė Seinuose
  • 29-asis rezervinis pasienio batalionas (lenk. 29 batalion odwodowy, vėliau – batalion odwodowy „Suwałki“), būstinė Suvalkuose
  • 19-asis pasienio kavalerijos eskadronas (lenk. 19 szwadron kawalerii, vėliau – szwadron kawalerii KOP „Olkieniki“), būstinė Valkininkuose

Nuorodos

1. Blanning. p.120-121.

• Blanning, T. C. W., The French Revolutionary Wars, 1787–1802. Arnold, 1996.
• Connelly, Owen. The Wars of the French Revolution and Napoleon, 1792–1815. Routledge, 2006.
• Crowdy, Terry. French Revolutionary Infantry, 1789–1802. London: Osprey Publishing Ltd., 2004.