Ėdžios gardės užėdis užėdės įrenginys gyvuliams šerti Paprastai ėdžios būna stacionarios ir kilnojamos vienpusės arba dv

Ėdžios (gardės, užėdis, užėdės) – įrenginys gyvuliams šerti. Paprastai ėdžios būna stacionarios ir kilnojamos, vienpusės arba dvipusės, individualios arba grupinės. Stacionarios ėdžios įrengiamos tvartuose – tai gulsčios kopėčios (gardės, vežėčios), tvirtinamos prie sienos, o viršuje paliekamas tarpą pašarui (šienui) sudėti. Taip pat būna sudvigubintos kopėčios (prakartas), pastatomos ant pėdžių ar pakabinamos ant virvių. Ėdžios įrengiamos ir lauke (laukiniams žvėrims, elniams šerti).

Ėdžios tebenaudojamos arkliams, avims, karvėms šerti.

Šaltiniai

ùžėdis. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
Irena Regina Merkienė, . ėdžios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

Vikiteka: Ėdžios – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] ùžėdis. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.

[2] Irena Regina Merkienė, . ėdžios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004