Garsenė

Garšvinė (latv. Gārsene), Garsenė – miestelis Latvijoje, Žiemgaloje, Aknystės savivaldybėje, šalia plento Daugpilis-Ryga, 9 km į pietryčius nuo Aknystos, prie Lietuvos sienos, centras. NUTS:LV kodas – 566200. 221 gyventojas (2021 m.).

Garsenė latv. Gārsene
Garsenės rūmai
Garsenė 56°6′5″ š. pl. 25°48′35″ r. ilg. / 56.10139°š. pl. 25.80972°r. ilg. / 56.10139; 25.80972 (Garsenė)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Žiemgala
Savivaldybė	Jekabpilio savivaldybė
Valsčius
Gyventojų (2021)	221

Istorija

Garšvinė pirmą kartą paminėta 1563 m. 1565 m. jau buvo bažnyčia, 1792 m. pastatyta nauja. Rusijos imperijos valdymo metais Garšvinės valsčius priklausė Kauno gubernijai. 1921 m. Lietuva Garšvinės valsčių ir kitas žemes iškeitė į Baltijos pajūrį. 1941 m. ir 1945–1949 m. rusų okupacinė valdžia į Sibirą ištrėmė 144 Garšvinės valsčiaus gyventojus.

Yra pradžios mokykla, paštas, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, neoromaninė evangelikų liuteronų bažnyčia, statyta 1906 m., Kraštotyros muziejus. 1860 m. pastatyti, 1885 m. išplėsti dvaro sodybos neogotikiniai rūmai, arklidės, vandens malūnas, parkas.

Lietuviai

Garšvinės apylinkės priklauso lietuvių etninių žemių plotui. Daug vietovardžių ir pavardžių lietuviškos kilmės. Oficialiais duomenimis, 1930 m. 14 % valsčiaus gyventojų buvo lietuviai (iš tiesų jų buvo daugiau). Maždaug iki 1950 namuose čia kalbėta lietuviškai. Asimiliaciją ypač skatino tai, kad vietos lietuviai, kaip ir latviai, buvo evangelikai liuteronai. Apie 1965 kraštotyrininkas J. Kulitanis parengė „Garšvinės šnektos žodyną“, 3300 latviškų žodžių išvertė į Garšvinės lietuvių šnektą (rankraštį saugo Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje). XXI a. pr. lietuviškai (uteniškių šnekta) dar kalbėjo vyresnieji Garšvinės valsčiaus Brunkenų, Indonių ir kitų kaimų gyventojai. Dauguma kitų lietuvių čia įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 2000 m. lietuviai sudarė 5,1 % Garšvinės valsčiaus gyventojų.

Šaltiniai

1. Gārsene. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021.07-01.
2. Kazimieras Garšva. Garsenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 441 psl.