Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bielskas (lenk. Bielsko; vok. Bielitz, ček. Bílsko) – iki 1951 buvęs nepriklausomas miestas (Lenkija). 1951 m. jis buvo sujungtas su Biała Krakowska ir sudarė naują jungtinį miestą Bielsko-Bialą (lenk. Bielsko-Biała). Buvęs Bielskas sudaro vakarinę dalį.

Bielską ant Bialos upės kranto XIII-XIV a. įkūrė kunigaikščiai Ciešino Piastai. Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 1312 m. Nuo pradžios mieste apsigyveno daug vokiečių, tad miestas tapo vokiečiakalbių centru Ciešino kunigaikštystėje. Tai išliko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

XVIII a. prasidėjo spartus tekstilės pramonės vystymasis. XIX a. pradžioje mieste dirbo daugiau kaip 500 audėjų.

1920 m. dalijantis Ciešino Sileziją Bielskas tapo Lenkijos dalis, nors vietiniai vokiečiai ir protestavo.

Pagal 1910 m. Austrijos-Vengrijos surašymą miestas turėjo 18 568 gyventojus:

15 144 (84,3 %) kalbėjo vokiškai
2 568 (14,3 %) kalbėjo lenkiškai
136 (0,7 %) kalbėjo čekiškai.

Žydams neleido rodyti jidiš kaip gimtosios kalbos, todėl jie užsirašė kalbantys vokiškai. Pasiskirstymas pagal religijas:

10 378 (55,9 %) – katalikai
4 955 (26,7 %) – protestantai
3 024 (16,3 %) – judėjai.

Miesto gyventojai žydai buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu, o vokiečiai išvaryti po karo.