Subatninkai

Subãtninkai (arba Subatnykai; blrs. Суботнікі, rus. Суботники) – agromiestelis Baltarusijos vakaruose, Gardino srities Vijos rajono Subatninkų apylinkėje. Išsidėstęs į rytus už 7 km nuo Lietuvos–Baltarusijos valstybinės sienos, Gaujos ir jos intako Matrunos (Matrenos) santakoje. Automobiliniai keliai į Dieveniškes, Geranainis, Lipniškes ir Klevyčią. Už 9 km geležinkelio stotis „Gauja“. 698 gyventojai (2010 m.). Veikia vidurinė mokykla ir vaikų darželis, ambulatorija, kultūros namai.

Subatninkai blrs. Суботнікі, rus. Суботники
Šv.Vladislovo bažnyčia
Subatninkai 54°05′40″ š. pl. 25°44′58″ r. ilg. / 54.09444°š. pl. 25.74944°r. ilg. / 54.09444; 25.74944 (Subatninkai)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas
Gyventojų (2010)	698
Vikiteka	Subatninkai

Istorija

Valsčiaus būstinė tarpukaryje

Ilgą laiką buvo vadinami Mediniais arba Manvydų Geranainiais taip atskiriant nuo panašaus pavadinimo Mūrinių Geranainių (dab. Geranainys) ir Senųjų Geranainių (dab. ). Kaimo pavadinimas rodė, kad jis priklauso Manvydams, kurie valdė kelis šimtmečius. Vėliau Subatninkai atiteko Radvilams. 1573 m. LDK valstybės veikėjas Albertas Radvila fundavo Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statybą, parapijai taip pat priklausė filija Lazūnuose. Apie 1774 m. naujasis kaimo valdytojas Jurgis Abromavičius pastatė naują medinę bažnyčią, kuri išstovėjo iki pat XX a. pradžios. 1805 m. Subatninkus nusipirko Jokūbas Umiastovskis, pats vėliau apsigyvenęs gretimuose rūmuose.

Nuo XIX a. antros pusės Subatninkai tampa Ašmenos apskrities valsčiaus centru, atidaryta pradinė mokykla. Veikė alaus darykla ir malūnas. Tarpukaryje kaimas buvo valsčiaus centru Valažino apskrityje, o nuo 1926 m. – Lydos apsk. Nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais.

Miestelio bažnyčia

XX a. pr. pagal arch. Vladislovo Stipulkovskio projektą pradėta naujos mūrinės bažnyčios statybą. Dabraulėnuose įkurta molinių plytų ir čerpių fabrikas, įrengimus jam Umiastovskiai pirko Prancūzijoje. 1904 m. neogotikinis pastatas buvo baigtas, o 1928 m. bažnyčia buvo konsekruota Šv. Vladislovo vardu, taip pagerbiant pagrindinį aukotoją – Trakų apskrities maršalką (1834–1905). Fundatorių primena ir 1931 m. atidengta memorialinė lenta, kabo ir kitos atminimo lentos grafams Umiastovskiams. Po pagrindiniu altoriumi įrengta laidojimo kripta su grafų palaikais.

figūra centriniame altoriuje padaryta pagal Vilniaus arkikatedroje esantį pavyzdį. Šoninis altorius vaizduoja Šv. Mergelę Mariją, šis paveikslas ir 1809 m. pagaminti vargonai perkelti iš senosios bažnyčios. Viduje stovintys suolai pažymėti Žemislaulio rūmų ženklu. Vienos iš trijų navų požemyje įrengta dar viena, mažesnė laidojimo kripta.

Dar XX a. pr. parapijiečių tarpe buvo nemažai lietuvių. 1908 m. kun. savo straipsnelyje „Vilties“ laikraštyje rašė apie apylinkų gyventojus iš „…Dūdėnų, Lazdūnų, Subatninkų. Visur čia dar nebaigtinai žmonės nutautėję.“ Lietuviškai skamba ir aplinkinių kaimų pavadinimai: Žemaitukai, Šaudziūnai, Laukininkai, Šarkučiai ir kt. 1880–1881 m. senojoje bažnyčioje klebonavo kun. (palaidotas šventoriuje).

Po 1991 m. bažnyčia priklauso Vijos dekanatui.

Galerija

• Senoji Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia 1898 m.
• Naujos šventovėsprojektas (1897 m.)
• Bažnytinė šventė (1926 m.)
• Karo pažeistas bokštas 1941 m.

Šaltiniai

1. http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
3. Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998
4. Gmina Subotniki

• Subatninkų internetinė svetainė
• Subatninkai Radzima internetinėje svetainėje
• Nuotraukos Globus.tut.by intern. puslapyje
• Kazimierz Niechwiadowicz. Moje Sobotniki 2018-02-25 iš Wayback Machine projekto.