Marianas Langevičius

Marianas Langevičius
Gimė	1827 m. rugpjūčio 5 d. Krotošinas, dab. Didžiosios Lenkijos vaivadija
Mirė	1887 m. gegužės 10 d. (59 metai) Stambulas
Veikla	vienas 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje vadovų, nuo 1863 m. generolas
Vikiteka	Marianas Langevičius

Marianas Melchioras Antonis Langevičius (lenk. Marian Melchior Antoni Langiewicz, 1827 m. rugpjūčio 5 d. Krotošinas, dab. Didžiosios Lenkijos vaivadija – 1887 m. gegužės 10 d. Stambulas) – vienas 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje vadovų, nuo 1863 m. generolas.

Biografija

Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Poznanėje, Breslau ir Prahoje. 1859–1860 m. tarnavo landvere. 1860 m. dalyvavo Džiuzepės Garibaldžio žygyje į Neapolį. 1861 m. dėstė lenkų karo mokykloje Paryžiuje, vienas lenkų karo mokyklos Kunyje (Italija) įkūrėjų. 1863–1864 m. sukilimo išvakarėse į Lenkiją gabeno ginklus iš Belgijos ir Vokietijos.

1863 m. sausio mėn. Nacionalinio centro komiteto užsienio komisijos kvietimu atvyko į Varšuvą, paskirtas Sandomiero vaivadijos sukilėlių pulkininku, vėliau Krokuvos vaivadijos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų viršininku. Vadovavo kelių tūkstančių sukilėlių junginiui, pasiekė pergalių prieš Rusijos kariuomenę, ypač svarbi buvo 1863 m. kovo mėn. prie Skalos. 1863 m. kovo 11 d. baltųjų grupuotės siūlymu pasiskelbė sukilimo diktatoriumi. Po mūšio prie Grochoviskos kovo 19 d., kuriame abi pusės patyrė daug nuostolių, padalijo sukilėlių pajėgas, pats pasitraukė į Galiciją, kur buvo austrų internuotas. 1865 m. išlaisvintas, išvyko į Šveicariją. Nuo 1867 m. tarnavo Langi – bėjaus vardu, bandė Turkijoje sukurti lenkų legioną.

Palaidotas Heidar pašos kapinėse greta žmonos anglės Siuzanos (1837–1906)

• Mariano Langevičiaus stovyklavietė 1863 m.
• Marijono Langevičiaus kapas

Šaltiniai

1. Antanas Balašaitis. Marianas Langevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 500 psl.