Friginis šalmas

Friginis šalmas (vok. Phrygischer Helm; rus. фригийский шлем) – gana neapibrėžto tipo šalmas, kurio viršutinė dalis į viršų smailėja, bet baigiasi ne smaigaliu, o priekin nulenktu lašišku sustorėjimu. Aukštas viršus saugo nuo kirčių iš viršaus (smailus viršus nukreipia kalavijo smūgį, net ir prakirtus šalmo viršų didelis atstumas trukdo sužeisti galvą). Jokių kitų papuošimų viršus paprastai neturi. Be antnosio, gali turėti figūrines skruostines plokšteles.

Žemas friginis šalmas

Friginio šalmo forma panaši į skitų, trakų ir kitų rytų tautų būdingą kepurę.
Friginius šalmus nešiodavo makedoniečių falangų kareiviai, Tesalijos ir Trakijos raiteliai, IV a. pr. m. e. graikų hoplitai. Falangų kareivių šalmai dažnai turėdavo skruostines plokšteles ar veidą dengiančią kaukę.

Vėliau friginiai šalmai transformavosi į trakinius šalmus – viršų puošė nebe užlenktas viršus, o metalinė ketera. Friginiai šalmai dažnai painiojami su panašiais trakiniais šalmais. Jų skirtumai:

• Friginis šalmas primena pilosą, ant kurio uždėtas priekin nulinkęs bukagalis kyšulys, imituojantis friginę (frigišką) kepurę. pagarsėjusią kaip Prancūzijos Didžiosios revoliucijos simbolis.
• Trakinis šalmas primena chalkidinį šalmą su mažomis ar visai neryškiomis skruostinėmis ir nedidele sprandine skiautėmis ir su metaline ketera.

Egzistuoja tarpinės formos tarp trakinio ir friginio šalmų, pvz., didėjant friginio šalmo skruostinėms skiautėms ir sprandinei daliai jis panašėja su trakiniu šalmu. Galbūt todėl juos dažniausiai sujungia į vieną klasę.

Nuorodos

1. Friginis šalmas su antveidine kauke

• Friginių šalmų nuotraukos: [1]