Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kambras

Pradžia	542,0 Ma¹
Pabaiga	488,3 Ma¹
Epochos
Asaphiscus wheeleri trilobitas. Kambras, JAV
Vidutinis O₂ kiekis atmosferoje periodo metu	12,5 % tūrio (63 % dabartinio kiekio)
Vidutinis CO₂ kiekis atmosferoje periodo metu	4000 ppm (12 kartų didesis už priešindustrinį)
Vidutinė paviršiaus temperatūra	21 °C (7 °C aukštesnė už dabartinę)
¹: Ma = milijonai metų

Kambras – geologinis Žemės vystymosi periodas. Paleozojaus pradžia. Tarptautinis žymėjimas Є. Kambro periodas prasidėjo maždaug prieš 542 mln.m., o baigėsi prieš 488,3 mln. m. Kambro periodo uolienos pirmą kartą per visą Žemės istoriją pasižymi fosilijų gausa. Per šį laikotarpį atsirado ypač daug gyvybės grupių. Šis įvykis dar vadinamas kambro sprogimu.

Etimologija

Kambro pavadinimas kilo iš lotyniško šiaurės Velso Cambria pavadinimo. 1830 m. ten esančias uolienas tyrinėjo Adamas Sedvikas.

Kambro datavimas

Apatinė kambro riba nustatoma, kai uolienuose randama pirmųjų artropodų, trilobitų ir pirmųjų rifus formuojančių gyvūnų, , fosilijų. Periodo pabaiga sutampa su aprašomų gyvybės formų išnykimu. Dabartinė kambro pradžia – 542 mln.m. nustatyta panaudojant fosilines liekanas, taip pat radiokarboninius laiko nustatymo metodus.

Kambro fauna

Per kambro periodą atsirado ypač daug gyvybės grupių. Dominavo skeletą turintys bestuburiai, klestėjo jūriniai dumbliai. Daug šiuolaikinių gyvūnų tipų, turinčių minkštą skeletą, neišliko. Staigus labai įvairios faunos atsiradimas per ypač trumpą 10 mln. m. laikotarpį kambro pradžioje vadinamas kambro sprogimu.

Paleogeografinės sąlygos

Kambro kontinentai susidarė skilus ankstesniam Rodinijos superkontinentui, o vėliau ir Panotijos superkontinentui. Susidarė 4 kontinentai: Gondvana, , Baltika ir Siberija. Manoma, kad kambre buvo daug seklių jūros plotų. Klimatas buvo šiltas, ledynmečio požymių neaptikta.

Kambras Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje kambro amžiaus nuosėdinės uolienos slūgso ant proterozojaus uolienų, o kai kur tiesiog ant kristalinio pamato. Slūgsojimo gylis nuo 300 m rytinėje Lietuvos dalyje iki 2200 m – vakarinėje dalyje. Šio amžiaus uolienų storis didėja iš rytų į vakarus. Lietuvoje kambro sistema pirmą kartą buvo pragręžta 1948 metais Vilniuje.

Lietuvos kambrą sudaro molingos ir smėlingos jūrinės kilmės uolienos su labai retomis faunos liekanomis, tačiau jose gausu .