Dytrichas Bukstehudė vok Dietrich Dieterich Buxtehude apie 1637 1707 m XVII a baroko kompozitorius ir vargonininkas pris

Dytrichas Bukstehudė (vok. Dietrich (Dieterich) Buxtehude, apie 1637–1707 m.) – XVII a. baroko kompozitorius ir vargonininkas, priskiriamas tiek danų, tiek vokiečių mokykloms. Vokietijoje jis laikomas reikšmingiausiu kompozitoriumi tarp Heinricho Šiuco ir J. S. Bacho.

„Muzikos vakarėlis“, aut. Johannes Voorhou, 1674 m. Manoma, kad kairėje su violončele pavaizduotas D. Bukstehudė

Tokata F-dur

Biografija

Dytricho Bukstehudės gimimo vieta ir data nežinomi. Jis tikriausiai gimė apie 1637 m. (Vokietija, iš ten jo tėvas atvyko į Daniją) arba Helsingborge (Danija). Jo brolis Pėteris 1645 m. buvo pakrikštytas Helsingiore (Danija), kuris irgi gali būti tikėtina Dytricho gimimo vieta. Muzikos Dytrichas pramoko iš tėvo, kuris dirbo vargonininku Helsingborge. 1658 m. D. Bukstehudė paminėtas vargonininku Šv. Marijos bažnyčioje Helsingborge ir 1660 m. − Šv. Marijos bažnyčioje Helsingiore. 1660 m. užfiksuotas jo vizitas Kopehagoje. 1668 m. kitas vargonininkas paskirtas Šv. Marijos bažnyčioje Helsingiore. Tais pačiais metai D. Bukstehudė dokumentuotas krikštynose Liubeke, užėmė vargonininko postą vietos Šv. Marijos bažnyčioje (iki mirties) ir tapo miesto piliečiu. 1668 m. rugpjūčio 3 d. jis vedė Aną Margaretą Tunder. Poros pirmagimis vaikas Helena gimė 1669 m. ir tais pačiais metais mirė kūdikystėje. Viso pora susilaukė septynerių dukterų. 1674 m. Liubeko Šv. Marijos bažnyčioje palaidotas D. Bukstehudės tėvas Johanas. D. Bukstehudė nebepaliko Liubeko, kuriame mirė 1707 m. gegužės 9 d. Palaidotas Šv. Marijos bažnyčioje.

D. Bukstehudė garsėjo savo vargonų muzika (tokatos, preliudai, fugos, čakonos), skirta vestuvėms, laidotuvėms ir vietos koncertams (Abendmusiken). Jo kompozitoriaus ir muzikos mokytojo autoritetas augo. 1699 m. Johanas Pachelbelis jam dedikavo Hexachordum Apollinis. 1703 m. jį aplankė ir pas jį mokėsi Georgas Frydrichas Hendelis, 1705 m. − Johanas Sebastianas Bachas. Abu kompozitoriai tikėjosi tapti D. Bukstehudės įpėdiniais Liubeke, kuris dėl jo muzikinio autoriteto buvo virtęs žymiu vokiečių muzikos centru, tačiau D. Bukstehudė buvo iškėlęs sąlygą jiems vesti kurią nors iš savo dukterų, ko jie nepriėmė. D. Bukstehudė geriausiai žinomas savo muzika vargonams. Jis buvo parašęs vokalinių (išliko daugiau nei 100 kantatų) ir instrumentinių kūrinių, kurių daugelis aptikti tik XX a. ir, manoma, didžioji dalis per laiką pražuvo. D. Bukstehudė save laikė kilusiu iš Danijos, nors jo giminė neabejotinai buvo vokiečių. Garsiu jo kūriniu minima kančia Membra Jesu Nostri.

Literatūra

Moser, Hans Joachim Dietrich Buxtehude – Der Mann und sein Werk. Merseburger, Berlin 1957.
Snyder, Kerala J. Dieterich Buxtehude: Organist in Lübeck. University Rochester Press, 1987. Rev. 2007, p. xxiii−xxiv
Sandberger, Wolfgang Bach, Lübeck und die norddeutsche Musiktradition. Bärenreiter, Kassel 2002.
Stühlmeyer, Ludger: Gedanken zum Organisten und Komponisten Dietrich Buxtehude. Kirchenmusik im Erzbistum Bamberg numeris 45, 2007 gruody.
Encyclopaedia Britannica, 2007 03 22

Nuorodos

Vikiteka: Dietrich Buxtehude – vaizdinė ir garsinė medžiaga

D. Bukstehudės kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
Dietrich Buxtehude svetainėje Last.fm