Ben-Huras

Ben-Huras
Pavadinimas	Ben-Hur
Kilmės šalis	JAV
Režisierius	William Wyler
Scenaristas (-ai)	Karl Tunberg Maxwell Anderson S.N. Behrman Gore Vidal Christopher Fry
Kompozitorius
Metai	1959
Žanras	istorinis
Trukmė	224 min.
Kalba	anglų
Biudžetas	15,2 mln. JAV dolerių
Pajamos	146,9 mln. JAV dolerių
IMDb įrašas

Ben-Huras (angl. Ben-Hur) – 1959 m. JAV sukurtas istorinis epas, tapęs brangiausiu iki tol sukurtu filmu ir antru pagal pelną, nusileisdamas tik dramai „Vėjo nublokšti“. Filmavimo darbams buvo naudojama daugiau kaip 200 kupranugarių, 2500 arklių ir 50000 statistų. 9 minutes trunkanti kovos vežimų lenktynių scena ilgai buvo laikoma viena įspūdingiausių kinematografijos istorijoje, o kompozitoriaus sukurtas garso takelis yra ilgiausias kada nors skirtas kino filmui.

Juosta pelnė net 11 Oskaro apdovanojimų bei daug kitų prizų ir yra laikoma vienu geriausių kada nors sukurtų filmų.

Pirmasis filmas „Ben-Huras“ buvo sukurtas 1925 m. Kompanija „MGM“, sukūrusi abu šiuos filmus, 2016 m. planuoja išleisti dar vieną šio epo perdirbinį.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

26-ieji mūsų eros metai. Į Jeruzalę, valdomą Romos imperijos, atvyksta naujas tribūnas Mesala. Kažkada jis praleido čia vaikystę, artimai bendravo su Judu Ben-Huru ir buvo įsimylėjęs jo seserį Tirzą. Dabar Mesala vėl nori atnaujinti santykius su Judu, kuris tapo įtakingas savo tautiečių tarpe. Ben-Huro šeima pradžioje taip pat džiaugiasi grįžusiu Mesala, tačiau kuomet šis pradeda siekti Judo vardu užsitikrinti didesnę savo ir romėnų įtaką bei išduoti planuojamo sukilimo organizatorius, šis atsisako padėti ir tokiu būdu buvę draugai tampa priešais. Judas, kuris gyvena su motina, seserimi ir puoselėja šiltus jausmus savo ištikimo vergo Simonidžio dukrai Esterai, pradžioje nesitiki nieko blogo, tačiau netrukus įvyksta nelaimė: naujojo Judėjos valdytojo parado metu nuo jo namo stogo nukrenta kelio čerpės, kas palaikoma pasikėsinimu. Huro motina Miriam ir sesuo Tirza atsiduria kalėjime, o Judas nuteisiamas tremčiai, tačiau prieš išsiunčiant prisiekia Mesalai, kad atkeršys jam bet kokia kaina.

Trejetą metų Judas vergauja irkluotoju galeroje Viduržemio jūroje. Romos konsulas Kvintas Arijus, kuriam priklauso laivas, atkreipia į jį dėmesį ir siūlo tapti jo gladiatoriumi, tačiau Huras atsisako. Netrukus laivai susiremia mūšyje su Makedoniečiais ir jų galera nuskęsta. Judas išgelbėja konsulą ir atsidėkodamas šis pasiima jį į Romą. Čia imperatorius Tiberijus, apdovanodamas Arijų už laimėtą mūšį, dovanoja jam Ben-Hurą, o jis ne tik išlaisvina Judą, bet ir įsūniją jį.

Tapęs įtakingu ir turtingu, Judas grįžta į Jeruzalę, kad atkeršytų Mesalai už skriaudą…

Pagrindiniai aktoriai

Aktorius – vaidmuo

• Charlton Heston – Judas Ben-Huras
• Jack Hawkins – Kvintas Arijus
• Haya Harareet – Estera
• Stephen Boyd – Mesala
• Hugh Griffith – šeichas Ilderimas
• Martha Scott – Miriam
• Cathy O‘Donnell – Tirza
• Sam Jaffe – Samonidas
• Finlay Currie – Baltazaras
• Frank Thring – Pontijus Pilotas
• Terence Longdon – Drusus
• George Relph – Tiberijus Cezaris

Gamyba

Apie planus kurti filmą kompanija „MGM“ pranešė dar 1952 m., o pagrindiniai vaidmenys buvo numatyti aktoriams ir . Filmavimo darbai buvo planuojami Italijoje, o prodiuseriu 1953 m. pabaigoje tapęs Sam Zimbalist scenarijaus autoriumi nusamdė Karlą Tunbergą. Filmo režisieriumi buvo įvardintas Sidney Franklin, o pagrindinio vaidmens atlikėju – Marlon Brando. 1955 m. rugsėjį Tunbergo scenarijus buvo baigtas, filmui numatytas 7 milijonų dolerių biudžetas, o kūrimo darbai numatyti kitais metais Izraelyje arba Egipte, tačiau 1956 m. pradžioje „MGM“ sustabdė parengiamuosius darbus.

Situacija pasikeitė tais pačiais metais kompanijai „Paramount Pictures“ išleidus religinį epą „The Ten Commandments“. Šiam sulaukus sėkmės, „MGM“ vėl grįžo prie „Ben-Huro“ idėjos. Filmavimo darbai prasidėjo 1958 m. gegužę, o numatytas 7 milijonų biudžetas galiausiai viršijo 15 milijonų (123 milijonus šių laikų kursu). Nepaisant to, būtent šis filmas išgelbėjo kino kompaniją nuo gresiančio bankroto.

Filmo režisieriumi tapo William Wyler, kuris buvo vienas iš 1925 m. versijos režisieriaus asistentų. Filmui įvairūs scenaristai sukūrė 12 jo versijų, o Karlo Tunbergo darbas buvo vienas paskutiniųjų. Vis dėlto ir juo prodiuseriai nebuvo iki galo patenkinti, ypač tuo, kad filmas, skirtingai nei Lew Wallace romanas, baigiasi Jėzaus Kristaus nukryžiavimu. Wyler, kuris už filmą gavo 350 tūkstančių dolerių ir 3 procentus pelno, taip pat tapo geriausiai apmokamu režisieriumi. Jo pageidavimu, filmavimo darbai buvo vykdomi Romoje. Pagrindinio vaidmens atlikėju pretendavo tapti , , Marlon Brando, , ir Leslie Nielsen, tačiau dėl skirtingų priežasčių jo atsisakė. buvo susidomėjęs šia galimybe, tačiau filmo kūrėjai pirmenybę teikė , kuriam buvo sumokėta 250 tūkstančių dolerių.

Juostoje keletą kartų yra matomas Jėzus Kristus, tačiau jis nepasako nei žodžio, be to, nėra rodomas veidas.

Apdovanojimai ir nominacijos

Metai	Apdovanojimas	Apdovanojimų kategorija	Asmuo	Rezultatas
1960	Oskaras	geriausias filmas		Laimėjo
		geriausias aktorius	Charlton Heston	Laimėjo
		geriausias antrojo plano aktorius	Hugh Griffith	Laimėjo
		geriausias režisierius	William Wyler	Laimėjo
		geriausia kinematografija (spalvota)	Robert Surtees	Laimėjo
		geriausi kostiumai	Elisabeth Haffenden	Laimėjo
		geriausias garsas	Franklin Milton	Laimėjo
		geriausias montažas		Laimėjo
		geriausi specialieji efektai		Laimėjo
		geriausios dekoracijos		Laimėjo
		geriausia muzika	Miklós Rózsa	Laimėjo
		geriausias scenarijus	Karl Tunberg	Nominacija
1960	Auksinis gaublys	geriausias filmas – drama		Laimėjo
		geriausias režisierius	William Wyler	Laimėjo
		geriausias antrojo plano aktorius	Stephen Boyd	Laimėjo
		specialus apdovanojimas už žirgų lenktynių sceną	Andrew Morton	Laimėjo
		geriausias aktorius	Charlton Heston	Nominacija
1960	BAFTA	geriausias filmas	William Wyler	Laimėjo
1960	Laurel apdovanojimas	specialus apdovanojimas		Laimėjo
		geriausias aktorius	Charlton Heston	2 vieta
		geriausias aktorius	Stephen Boyd	3 vieta
		geriausias antrojo plano aktorius	Hugh Griffith	3 vieta
1961	Bambi apdovanojimas	geriausias aktorius	Charlton Heston	3 vieta
1961	David di Donatello	geriausias užsienio filmas		Laimėjo
		geriausias užsienio aktorius	Charlton Heston	Laimėjo
1961	Grammy	geriausia muzika filmui	Miklós Rózsa	Nominacija
2006	Saturno apdovanojimas	geriausias klasikos DVD		Nominacija

Šaltiniai

1. Sheldon Hall, Epics, Spectacles, and Blockbusters: A Hollywood History Wayne State University Press, 2010 p. 162
2. The Eddie Mannix Ledger, Los Angeles: Margaret Herrick Library, Center for Motion Picture Study 
3. Block and Wilson, p. 324.
4. Pryor, Thomas M. „Sidney Franklin Resigns at M-G-M.“ The New York Times. 1958-06-17.

Literatūra

• Block, Alex Ben; Wilson, Lucy Autrey (2010). George Lucas's Blockbusting: A Decade-by-Decade Survey of Timeless Movies Including Untold Secrets of Their Financial and Cultural Success. New York: HarperCollins. ISBN .