Čivyliai (Suginčiai)

Čivyliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Čivyliai
55°18′54″š. pl. 25°28′59″r. ilg. / 55.315°š. pl. 25.483°r. ilg. / 55.315; 25.483 (Čivyliai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Suginčių seniūnija
Gyventojų (2021)	25
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Čivỹliai Kilmininkas: Čivỹlių

Čivyliai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Suginčių.

Etimologija

Kaimo vardas kilęs iš sėliško asmenvardžio Čivylis. Molėtų bažnyčios krikšto metrikų knygoje Nr. 1 1686 m. įrašytas Kristoforas Čivylis iš Čivylių. Senasis gatvinis Čivylių kaimas buvo išsidėstęs palei Suginčių-Verbiškių kelią. Vieni rėžiai ėjo į kaimo pietus, į Čivylių raistus ir balas, kiti – į Kaldines, aukštas kalvas Verbiškių pusėje. Kaime, priešais dabartinę Žalos sodybą, kitoje kelio pusėje buvo senas akmeninis viso kaimo šulinys, vadinamas Pravaru, kuriame niekad nepristigdavę vandens. Į šiaurės vakarus nuo kaimo buvo didelis liūnas (užaugęs ežeras) Medukšnas, netoli jo bala, apipinta padavimais, Velnio bliūdelis.

Istorija

Pagal 1554 m. inventorių Čivylių kaimas su trimis vienkiemiais, kurių vienas buvo Milošiškis (dab. Branišava?) priklausė to dvaro Romanovo (dab. ?) vaitystei. Dvarui mokėjo 13 kapų 18 grašių mokesčio, turėjo pristyti 9 vežimus šieno. Čivyliai tada iš pietų ribojęsi su Povilo Giedraičio Liliškių dvaro žemėmis (dab. Daniškiai k., turėtų būti Doniškiai – taip žmonės taria), iš vakarų su Papiškių k., kuris XVI a. buvo Alantos klebono, o XVII–XVIII a. Pabaisko klebono nuosavybė, o iš šiaurės su Matyso Giedraičio žeme (galbūt Noliškio dvaro, buvusio 3 km į vakarus nuo Suginčių). 1554 m. Čivyliuose buvo 9 ūkiai (9 valakai), 1636 m. – 8 ūkiai, 1755 m. – 5 (gyveno Jono Valiulio, Motiejaus Noviko, Jono Gaižučio, Lauryno Raukšto, Motiejaus Raukšto šeimos, o Kazimiero Jočio troba buvo tuščia), 1765 m. – 6 (gyveno šių baudžiauninkų šeimos: Motiejaus Raukšo, Jono Šeduikio, Lauryno Petronio, Jono Gaižučio, Jono Naviko, Juozapo Valiulio), 1789 m. – 5 ūkiai 31 gyv., 1866 m. 9 ūkiai 80 gyv., 1905 m. 140 gyv., 1923 m. 23 ūkiai 133 gyv.

Istorinė Čivylių seniūnija

1636 m. [[Linkmenų dvaras|Linkmenų dvaro] inventoriuje fiksuojama Giedraičių arba Čivylių vaitystė su dvaru Čivyliuose (dvaras buvęs ant kalniuko priešais kelią į Doniškius (Daniškiai); išnykęs XIX a. išlikęs tik akmenimis grįstais šlaitais tvenkinys („sėdžiauka“). Be Čivylių jai priklausė šios vietovės: Antaželvė (dab. Kulionys), su Daugėliškio, Apkarčio ir Didžiojo Žalguvinio vienkiemiais, (pastarieji nelokalizuoti), Gudiškis (dab. Guntiškis), Žirgalaukis (dab. Kapanauza), Medinos, Kašeikiai (dab. Mieleikiškiai, Mindučiai su Užupio, Niniškių, Kumelynės ir Strakėnų vienkiemiais, Tarailiai su jau nebeidetifikuojamais Kopstoty, Prawikszki ir Zamliszki vienkiemiais, Žiukėnai (dab. Grybauskai), su Milošiškio vienkiemiu (žr. anksčiau). Visi šie kaimai ir vienkiemiai labai nukentėjo per 1655 m. karo veiksmus ir per marą. Kraštas tapo beveik tuščias. 1765 m. inventoriuje užrašytos tokios Čivylių seniūnijos vietovės: Čivyliai, Niniškės vs., Gudiškis arba Guntiškis vs., Mindučiai, Ažuupis (dab. Užupis) vs., Kumelynė vs., Strakėnai, Bimbiriai vs., Kulionys (buvusi Antaželvė), Tarailiai, Grybaučizna (dab. Grybauskai), Žalnieriškės arba Vorėnai vs. 1765 m. Čivylių seniūnija turėjo sumokėti 2016 auksinų 28 grašius mokesčių. 1789 m. Čivylių seniūnijoje buvo 1 dvaras, 33 ūkiai, iš viso 296 gyventojų, kurie mokėjo 3014 auksinų 4 grašius mokesčių. Trijose karčemose (Čivylių – dab. Kapanauza, Kumelynės ir Vorėnų) gyveno 18 žydų.

XIX a. – Čivyliai valstybinis dvaras. Jam be anksčiau išvardytų kaimų dar buvo priskirti Papiškiai, Spiečiūnai, Ažusienis, Gudeliai. Spiečiūnuose caro laikais, vietos žmonių liudijimu, buvęs valstybinis grūdų sandėlis – magazinas, į kurį apylinkės valstiečiai suveždavę grūdus.

Molėtų krikšto metrikų knygoje 1698 m. minimas bajoras Benediktas Grušeckis iš Čivylių.

Žinomi šie Čivylių dvaro valdytojai: 1755 m. Jonas Ciotkevičius, Ukmergės pavieto laučas, 1782 m. Komarova, 1809 m. Domininkas Kozakevičius, Starodubo teisėjas.

XX amžius

Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo savanoris iš Čivylių Aleksas Židonis. Kaimas išskirstytas vienkiemiais apie 1930 metus. 1944 m. vasarą vokiečiai buvo įsitvirtinę Kaldinių kalvose už Čivylių, bet nesipriešindami pasitraukė.

1945 m. rusų kariuomenė krėtė visą kraštą, ieškojo besislapstančių vyrų ir partizanų. Čivylių raistuose rusai aptiko neginkluotų besislapstančių vyrų ir juos sušaudė. Jie ir kai kurie Suginčiuose žuvę partizanai palaidoti Čivylių kapuose (Serafinas Čiuta, Antanas Gaižutis, Juozas Laurinavičius, Adolfas Židonis, Jonas Noreika, Alfonsas Žiukas, Vincas Leišis, Jonas Petraitis).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1789 m. ir 2021 m.
1789 m.	1866 m.	1905 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
31	80	140	133	141	118
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
88	65	50	40	25	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.