Gothaer Waggonfabrik AGGotha LogoPramonėGeležinkelis AviacijaPerėmėjas ai Schmitz Cargobull Gotha GmbH Gothaer Fahrzeugt

Gothaer Waggonfabrik AG
Gotha-Logo.png
Pramonė	Geležinkelis Aviacija
Perėmėjas (-ai)	Schmitz Cargobull Gotha GmbH Gothaer Fahrzeugtechnik GmbH
Įkurta	1880
Įkūrėjas (-ai)	Fritz Bothmann Louis Glück
Uždaryta	1997
Centrinė būstinė	Gota, Tiuringija, Vokietija
Darbuotojų	900 (1910 m.)

Gothaer Waggonfabrik (Gotha, GWF) – Vokietijos geležinkelio riedmenų gamintojas, įkurtas 1880 m. Gotos mieste. Pirmasis įmonės pavadinimas – „Fritz Bothmann & Glück Maschinenfabrik & Carussellbau-Anstalt“ – apėmė abejų jos įkūrėjų vardus. 1898 m. įmonė pervadinta „Gothaer Waggonfabrik vormals Fritz Bothmann & Glück AG“, 1910 m., persikėlus į Gotos miestą, – „Gothaer Waggonfabrik AG“ (GWF).

Pradžioje įmonė specializavosi geležinkelio įrangos gamyboje, tačiau abiejų pasaulinių karų laikotarpiu taip pat gamino ir lėktuvus.

Pirmasis Pasaulinis karas

Pirmuosius lėktuvus Gothas pagamino dar prieš I Pasaulinį karą – tai buvo – 1910 m. pagaminta licencinė kopija.

Pirmojo pasaulinio karo metais Gotha gamino savo konstrukcijos žvalgybinius, mokymosi ir kitus lėktuvus, taip pat komerciškai labai sėkmingą bombonešių seriją, pagrįstą 1914 m. sukurtu Oskaro Ursinuso projektu, kurį patobulino .

1917 m. Burkhardo sukurtas stumiančiais propeleriais varomas dvimotoris biplanas bombonešis Gotha G.I tapo pirmuoju sunkesniu už orą orlaiviu, panaudotu strateginio bombardavimo misijai – antpuoliams prieš Anglijos miestus. Kelios dešimtys šių bombonešių buvo sukonstruotos Ursinus projekto pagridu pagamintu Gotha G.I ir vėlesniais Burkhardo suprojektuotais G.II, G.III, G.IV ir G.V. Šis, paskutinis, variantas buvo produktyviausias – vienu metu bombonešių eskadra naudojo net trisdešimt šešias šio tipo mašinas.

Gothaer Waggonfabrik pastatai prie Gotha-Ost geležinkelio stoties

Pirmojo pasaulinio karo metais Gotha gaminti orlaiviai:


Tipas	Paskirtis	Kiekis	Konstruktorius (-iai)
	Mokymosi lėktuvas	10	I. Etrich, E. Rumpler
	Žvalgybinis	31	F. Böhnisch; H. Bartl
	Žvalgybinis	58	Karl Grulich; H. Bartl
	Žvalgybinis	1	Karl Rösner
	Žvalgybinis	20	H. Schmieder
	Kavalerijos lėktuvas	13	Hans Burkhard
	Žvalgybinis	18	H. Burkhard
	Tolimo nuotolio žvalgybinis	18	O. Ursinus; H. Burkhard
	Tolimo nuotolio žvalgybinis ir bombonešis	13	H. Burkhard
G.III	Bombonešis	25	H. Burkhard
	Bombonešis	52	H. Burkhard
G.V/G.Va	Tolimo nuotolio bombonešis	145	H. Burkhard
G.Vb	Tolimo nuotolio bombonešis	80	H. Burkhard
	Žvalgybinis	6	K. Rösner
	Tolimo nuotolio žvalgybinis	27	K. Rösner
	Torpednešis ir lavinimosi lėktuvas	8	K. Rösner; A. Klaube
	Tolimo nuotolio jūrinis naikintuvas	9	K. Rösner; A. Klaube
	Torpednešis	17	K. Rösner; A. Klaube
	Žvalgybinis	18	K. Rösner; Hartwig
	Tolimojo nuotolio žvalgybinis, minininkas, torpednešis	66	K. Rösner; A. Klaube
	Tolimojo nuotolio žvalgybinis	2	K. Rösner
Legenda: LE – sausumos monoplanas (vok. Landeindecker), LD – sausumos biplanas (Landdoppeldecker), G – strateginis bombonešis (Großflugzeug), WD – hidroplanas biplanas (Wasserdoppeldecker).

Tarpukario metai

Gothaer Waggonbaufabrik, Fiurto mieste 1926 m.

Versalio sutartimi Vokietijai uždraudus gaminti karinius orlaivius, Gotha tęsė savo veiklą kaip geležinkelio riedmenų gamintoja. Į valdžią atėjus NSDAP, įmonė greitai greitai atnaujio savo veiklą ir aviacijos srityje.

Automobilių gamyba, 1921–1928 m

1921 m. Gotha įsigijo įmonę Automobilwerk Eisenach ir pradėjo automobilių gamybą. Vienas modelių, Dixi 3/15 DA-1 tapo vienu automobilių, atvėrusių Vokietijos automobilių rinką mažesnes pajamas turėjusiems pirkėjams. Pasaulinės krizės pradžioje, 1928 m., Gotha susidūrė su likvidumo krize ir Dixi prekės ženklo automobilių verslą pardavė BMW. Atitinkamai Dixi 3/15 DA-1 1928 m. buvo pervadintas į BMW 3/15 DA-2.

1924 m. Gotha prisijungė motociklų ir dviračių automobilių gamintoją Cyklon Maschinenfabrik. Tai suteikė Cyklon prieigą prie perspektyvaus Dixi pardavimo ir platinimo tinklo bei susiprino įmonės ambicijas tapti rimta automobilių gamintoja. 1927–1929 m. įmonė gamino tuo metu pigiausią Vokietijoje parduodamą šešių cilindrų automobilį Cyklon 9/40. Konservatyviai atrodantis automobilis turėjo modernų plieninį kėbulą, kurį gamino Vokietijos plieninių automobilių kėbulų gamybos lyderė Berlyne įsikūrusi įmonė Ambi-Budd. Tai buvo pirmasis visiškai plieninis standartinis automobilio kėbulas, kurį Berlyne pagamino „Ambi-Budd“. Šis kėbulas taip pat buvo naudojamas Adler Standard 6 – galingesniam ir brangesniam šešių cilindrų automobiliui.

„Gothaer Waggonfabrik“ sprendimas parduoti „Dixi“ BMW aporibojo „Cyklon“ prieigą prie pardavimo tinklo, kas netruko pasireikšti likvidumo krize. „Cyklon“ nuvotojo veikti jau 1928 m. pabaigoje, nors oficialiai buvo uždaryta tik 1931 m.

Antrasis Pasaulinis karas

Pagrindiniu „Gotha“ indėlis į naujosios „Luftwaffe“ kūrimąsi buvo mokymosi lėktuvas „Gotha Go 145“, kurio buvo pagaminti 1 182 vienetai. Įmonė taip pat gamino sklandytuvą Gotha Go 242 ir, pagal licenciją – .

Vienu garsiausių Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Gotha gaminių buvo taip ir nespėtas priimta į tarnybą Horten Ho 229. Tai buvo egzotiškas brolių Hortenų sukurtas reaktyviniais varikliais varomas „skraidančio sparno“ tipo naikintuvas. Hortonų įmonei neturint pakankamų pajėgumų gaminti šiuos orlaivius, pirmieji ikiserijiniai pavyzdžiai buvo pagaminti Gotha fabrikuose. Iš keleto pagamintų prototipų skrydžiai buvo atlikti su dvejais; iš jų antrasis egzempliorius, su įmontuotais varikliais sudužo trečiojo skrydžio metu. Trečiasis prototipas, pagamintas su modifikacijomis, atsižvelgiant į bandymų metu sukauptą patirtį, karo pabaigos dieną buvo beveik baigtas, o dar keturi buvo įvairiuose gamybos etapuose. Karo pabaigoje trečiasis modelis „Ho 229 V3“ pateko į amerikiečių rankas ir šiuo metu yra laikomas JAV Nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje (NASM) „Udvar-Hazy“ centre, rengiamas restauravimui.

1944 m. vasario 22 d. JAV bombonešių eskadrilė iš Didžiosios Britanijos skrido bombarduoti Gotha gamyklos, tačiau dėl prastų oro sąlygų misija buvo atšaukta jiems nepasiekus Gotos. Grįžtant atgal kaip alternatyvus taikinys buvo subombarduotas Nyderlandų pasienio miestas Neimegenas, žuvo šimtai civilių.

1944 m. vasario 24 d. 239 bombonešiai iš JAV 2-osios aviacijos divizijos dalyvavo antskrydyje prieš GW gamyklą Gotoje. Pagrindinio bombonešio šturmanas dėl sugedusios deguonies sistemos patyrė anoksiją ir klaidingai pagrindiniu taikiniu palaikė karinės riekšmės neturėjusį Eizenacho miestą. Juo pasekė kiti 43 kiti B-24. Kontratakavus Liuftvafės naikintuvams buvo numušti 34 B-24 ir 29 apgadinti; 3 amerikiečių pilotai žuvo, 6 buvo sužeisti ir 324 buvo pripažinti dingusiais be žinios.

Antrojo pasaulinio karo metais Gotha gaminti orlaiviai:


Paskirtis	Kiekis	Konstruktorius (-iai)
Daugiafunkcinis mokymosi	1182	A. Kalkert
Turistinis	7	A. Kalkert
Beuodegis bandymų	1	A. Kalkert
Mokymosi	2
Turistinis	201	A. Kalkert
Transportinis sklandytuvas	1477	H. Jacobs
Transportinis sklandytuvas	1214	A. Kalkert
Motorizuotas sklandytuvas	169	A. Kalkert; Hünerjäger
Transportinis sklandytuvas	12	A. Kalkert
„Skraidančio sparno“ tipo naikintuvas	3	R. und W. Horten
Žvalgybinis, bombonešis	?	Heinkel (licencinė gamyba)
Žvalgybinis	ca. 122	Focke-Wulf (licencinė gamyba)
Sunkusis naikintuvas, naktinis naikintuvas	ca. 2516	Messerschmitt (licencinė gamyba)

Pokaris

1929 m. pagamintas Gotha tramvajus, Berlyne naudotas iki 2006 m. sausio.

Po karo Gota vėl grįžo prie pirminės veiklos – Rytų Vokietijoje atitekusiose nacionalizuotose gamyklose statė tramvajus ir lengvojo geležinkelio transporto priemones. Tramvajų gamyba baigėsi 1967 m., Rytų Vokietijai pradėjus importuoti ČKD-Tatra tramvajus iš Čekoslovakijos.

Nuo 1983 m. Gotha gamino dalis Wartburg 535 / 1.3 automobiliams. 1990 m. nutraukus Wartburg gamybą įmonė gamino sunkvežimių priekabas. 1997 m. bendrovė buvo padalinta ir privatizuota, ją įsigijo .

Šiandien vienas įmonės įpėdinių – Schmitz Cargobull Gotha GmbH (Schmitz Cargobull AG gamykla) per metus pagamina apie 4000 sunkvežimių priekabų. Antrasis Gotha pėdinis yra Gothaer Fahrzeugtechnik GmbH, gaminanti stiebo elementus mobiliesiems kranams ir kitus suvirintus metalinius komponentus.

Literatūra

(DE) Autorenkollektiv: Aus der Geschichte des Betriebes anlässlich des 75jährigen Bestehens (1898–1973). Hrsg.: VEB Luft- und Kältetechnik Gotha. Selbstverlag, Gotha 1973, S. 88.
Flugzeuge der GWF. Gothaer Waggonfabrik AG. In: Flieger-Buchreihe. Reihe A: Werkschroniken. Band 9. Luftfahrt-Verlag Walter Zuerl, 1968, ZDB-ID 595617-1.
(DE) Hälbig, Eberhard: Gothaer Waggonfabrik A.-G. Gotha, Germany 1944–1945. Rockstuhl, Bad Langensalza 2017, ISBN 978-3-95966-234-5.
(DE) Nowarra, Heinz J. Die deutsche Luftrüstung 1933–1945. Band 2, ISBN 3-7637-5466-0 (Band 2), ISBN 3-7637-5464-4, 1993. (DE) Lommel, Horst: Sonderkonstruktionen und kaum bekannte Lastensegler. DFS 230 „Hochbein, Robbe“, DFS 331 und Ka 430. (=Luftfahrt History Band 11), Lautec, Siegen, S. 28–45.
(DE) Oswald, Werner (2001). Deutsche Autos 1920-1945, Band (vol) 2 (vokiečių). Motorbuch Verlag. ISBN .. ISBN . {{}}: Missing or empty |title= ()
(DE) Siegmund, Marion: Gothaer Waggonfabrik, vorm. Fritz Bothmann & Glück Actien-Gesellschaft. In: Schriftenreihe des URANIA Kultur- und Bildungsvereines Gotha e. V. zur Firmengeschichte der Stadt Gotha. Band 13, 1–3. URANIA Kultur- und Bildungsverein Gotha, 2000, ZDB-ID 2382765-8.
(DE) Stasjulevics, Heiko: Gotha, die Fliegerstadt. Rockstuhl, Bad Langensalza 2001, ISBN 3-934748-69-4.
(DE) Vogel, Jekaterina: Die Gothaer Waggonfabrik – 100 Jahre eines Unternehmens. In: Gothaer Museumsheft. Gotha 1998, S. 23–37..

Išnašos

Jekaterina Vogel: Die Gothaer Waggonfabrik – 100 Jahre eines Unternehmens. In: Gothaer Museumsheft. Gotha 1998, S. 23–37
Oswald, pp 82 & 438
Oswald, p 438

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[:0-1] Jekaterina Vogel: Die Gothaer Waggonfabrik – 100 Jahre eines Unternehmens. In: Gothaer Museumsheft. Gotha 1998, S. 23–37

[2] Oswald, pp 82 & 438

[3] Oswald, p 438