Raištis Nalęcz lenk Łęczuch Nalancz Nalencz Nałęczyta Nałonie Pomłość Toczennica rus Наленч kilmingųjų herbas naudotas L

Raištis (Nalęcz) (lenk. Łęczuch, Nalancz, Nalencz, Nałęczyta, Nałonie, Pomłość, Toczennica, rus. Наленч) – kilmingųjų herbas, naudotas Lenkijos Karalystėje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos imperijoje, Čekijoje.

Herbas Raištis (Nalęcz) istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimoms perduotas naudoti po 1413 m. Horodlės unijos.

Aprašymas

Ant skydo raudonos spalvos fone vaizduojama sidabrinė skara apskritimu surišta apačioje. Papuošale virš šalmo, karūnoje, mergina raudona suknele su sidabrine juosta ant galvos, abejomis rankomis besilaikanti už elnio ragų.

Legendos

Egzistuoja kelios herbo „Raištis (Nalęcz)“ kilmės legendos.

Pagal lenkų istoriką ir heroldą Baltramiejų Paprockį (1543—1614), pirmasis lenkų karalius katalikas Meška I (Mieszko I, apie 922 m. ar 935 m. – 992 m. gegužės 25 d.), norėdamas, kad jo pavaldiniai melstųsi tam pačiam Dievui kaip ir jis, stengėsi juos pritraukti į katalikybę ir grasinimais, ir geruoju. Kai hercogas Gnevomiras Chlopockis priėmė katalikų tikėjimą apsikrikštydamas, karalius nuėmė nuo jo galvos krikšto skarelę ir ją paskelbė hercogo herbu.

Vėlesnėje savo knygoje Paprockis aprašydamas minimą herbą pats save pataisė įrašydamas, jog ši karaliaus Meškos I malonė buvo suteikta ne Gnevomirui, o Deržirajui Chlopockiui.

Vėlesniais laikais žinomas lenkų genealogas, heroldas ir istorikas Kasparas Niesieckis (1682–1744) citavo kitą šaltinį, kuriame buvo aprašyta, jog Čarnovskių giminė kilusi iš kilmingojo kunigaikščio Deržikrajaus Chlopockio, kuris buvo pagerbtas karaliaus Boleslovo I Narsiojo po krikšto. Po šių apeigų karalius kunigaikščiui suteikė herbą, t. y. surištą apskritime skarelę, kuri tradiciškai buvo vadinama Nalęcz (pavadinimu (Nalęcz) – buvo įvardinamas audinio gabalas, kuriuo buvo pridengtas Jėzaus kūnas po nukryžiavimo, kai nuo jo buvo nuplėšti rūbai).

Apie šio herbo senumą liudija ir žinomas istorikas Jonas Dlugošas savo veikaluose. 1464–1480 m. veikale Insignia seu clenodia Regis et Regni Poloniae Jono Dlugošo pateiktoje informacijoje apie 71 lenkų herbus įrašyta, jog:

„Nalancz fasciam albam in circulum in superiori parte et in medio in iuncturam constrictam et contortam et in fine retortam in campo rubeo portat. Ex Polonica gente ducens genus, quod et ipsum nomen Naląncz, in Polonico arcum signans, demonstrat, insigne enim id ad instar arcus videtur formatum.“

Pagal kai kuriuos heroldus, pirmą kartą herbas Raištis (Nalęcz) buvo pavaizduotas kaip raištis (t. y. virvė, susukta iš šiaudų, naudojama surišti javams, suformuota į apskritimą). Herbas Raištis (Nalęcz) aprašytas daugelyje heraldikos herbynų. Iš vėlesnių leidinių herbas minimas ir Tadeušo Gajl herbyne.

Herbo Raištis (Nalęcz) paminėjimas Žalgirio mūšyje

Šis Herbas minimas kaip naudotas dviejų karžygių Žalgirio mūšyje. Jį savo vėliavose nešėsi Poznanės vaivada Sedzivojus Ostrorogas ir Poznanės kaštelionas, Didžiosios Lenkijos seniūnas Dobrogosta Svidva iš Šamotulio.

Literatūra

Długosz Jan. Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae, 1462.
Bartosz Paprocki: Gniazdo cnoty. 1578.
Jan Aleksander Gorczyn Kleynoty abo herby państwa y rycerstwa powiatow y miast głownych Korony Polskiey y W. X. L. według obiecadła dla pamięci łacnieyszey położone, 1630. Aleksander Dymowski, p. 67, Kraków.
Szymon Okolski: Orbis Poloni, In quo Antiqua Sarmatarum gentilitia et arma quaecunque a litera L, usque ad literam R (...) continentur (...). T. 2. Kraków: 1641-43, p. 248.
Wacław Potocki: Poczet herbów szlachty Korony Polskiey i Wielkiego Xsięstwa Litewskiego. Kraków: 1696, p. 191.
Antoni Swach Herby polskie z Marcina Bielskiego, Jana Liwa Herbulta, W.O. Szymona Okolskiego Zakonu Kaznodziejskiego S.TB. z inszych autorów, p. 94, 1705., Poznań.
Piotr Nałęcz-Małachowski: Zbiór nazwisk szlachty. Lublin: 1805, p. 694.
Kasper Niesiecki: Herbarz polski. T. 3. 1839-1846, p. 202.
Kasper Niesiecki, Jan Nepomucen Bobrowicz: Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S. J. T. 6. Lipsk: Breitkopf i Haertel, 1841, p. 517.
Aleksander Borysowicz Łakier Russkaja geraldika KNIGA, Sankt-Peterburg, 1855. p. 446 /art. 160/ XXIV tabl.
Juliusz Karol Ostrowski: Księga herbowa rodów polskich. T. 1-2. Warszawa: Główny skład księgarnia antykwarska B. Bolcewicza, 1897.
Franciszek Piekosiński: Heraldyka polska wieków średnich. Kraków: Akademia Umiejętności, 1899, p. 101-103.
Adam Boniecki Herbarz polski. T. 1. Warszawa: skł. gł. Gebethner i Wolff, 1899, p. 175.
Adam Boniecki: Herbarz polski. T. 7. Warszawa: skł. gł. Gebethner i Wolff, 1899, p. 86.
Adam Boniecki: Herbarz polski. T. 8. Warszawa: skł. gł. Gebethner i Wolff, 1899, p. 180.
Adam Boniecki: Herbarz polski. T. 14. Warszawa: skł. gł. Gebethner i Wolff, 1899, p. 316.
Emilian Szeliga-Żernicki Die polnischen Stammwappen: ihre Geschichte und ihre Sagen, tabl. IV, 1904., Verlag vin Henri Grand, Hamburg.
Adam Boniecki: Herbarz polski. T. 5. Warszawa: skł. gł. Gebethner i Wolff, 1907, p. 164.
Stanisław Teodor Chrząński: Tablice odmian herbowych. Juliusz Karol Ostrowskil, 1909, p. XVI.
Wojciech Wijuk Kojałowicz: Ks. Wojciecha Wiiuka Kojałowicza Herbarz szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego zwany Nomenclator. Kraków: „Herolda Polskiego”, 1906, p. 313.
Zbigniew Leszczyc: Herby szlachty polskiej. T. 2. Poznań: Zakład Artystyczno-Chemigraficzny Antoniego Fiedlera, 1908, p. tabl. LV.
Seweryn Uruski Rodzina Herbarz szlachty polskiej, p. 91, tom 6, 1913.
O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle r. 1413. – 39. Ród Koczana (Nałęczów). „Rocznik Polskiego Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie”. 9, p. 252, 1928-1929. Lwów.
Stanisław Dziadulewicz Herbarz rodzin tatarskich w Polsce, 1929., p. 215,305,398,413,Stanisław Dziadulewicz, Wilno.
Herby rycerstwa polskiego – Nałęcz. Kórnik: Biblioteka Kórnicka PAN, 1988, p. 577. .
Marek Derwich, Marek Cetwiński: Herby, legendy, dawne mity. KAW, 1989, p. 210.
Józef Szymański: Herbarz średniowiecznego rycerstwa polskiego. Warszawa: PWN, 1993, p. 192-195. .
Paweł Dudziński: Alfabet heraldyczny. Warszawa: Diogenes, 1997. .
Andrzej Kulikowski: Wielki herbarz rodów polskich. Warszawa: 2005, p. 248-250.
Tadeusz Gajl: Herbarz polski od średniowiecza do XX wieku : ponad 4500 herbów szlacheckich 37 tysięcy nazwisk 55 tysięcy rodów. L&L, 2007. .

Nuorodos

Vikiteka: Raištis (herbas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Herbo Raištis (Nalęcz) aprašymas LBKS Žemaičių bajorų draugijos interneto svetainėje. [1]