Kalikstas Poninskis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kunigaikštis Kalikstas Poninskis (1753 m. Ozero k., netoli Seradzo – 1817 m. birželio 13 d. Poninkos k.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, magnatas, Karūnos armijos generolas-majoras (1775), Targovicos konfederacijos narys (1792), Braclavo seniūnas.

Kalikstas Poninskis
Poninskių herbas
Gimė	1753 m.
Mirė	1817 m. birželio 13 d. (~64 metai)
Tėvas	Motiejus Poninskis
Motina	Apolonija Jaračevska
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Biografija

Lenkijos magnatų Pononskių giminės atstovas, herbo „Lodzia“ savininkas. Babimosto seniūno Motiejaus Poninskio (apie 1700–1758) ir Apolonijos Jaračevskos, Lendzsko kašteliono Jeronimo Jaračevskio dukters, jaunesnysis (ketvirtasis) sūnus. Karūnos didžiojo iždininko Adamo įbrolis ir generolo-majoro Adamo giminaitis.

1766–1770 m. Kalikstas Poninskis buvo kadetu riterių mokykloje Varšuvoje. Įsteigė 12-tą Karūnos Pononskių vardo pulką ir 1775–1785 m. vadovavo jam generolo-majoro laipsnyje. Pulko mecenato ir generolo laipsnį pardavė Petrui Ožarovskiui.

1778 m. Kalikstas Poninskis buvo išrinktas deputatu į seimą nuo Poznanės vaivadijos, o 1780 m. – nuo Braclavo vaivadijos.

1773 m. nuo ATR seimo gavo kunigaikščio titulą. Nuo 1775 m. – Lvovo masonų ložės „Trijų baltų erelių“ narys.

1783 m. Kalikstas Poninskis pardavė Braclavo seniūno laipsnį generolui-majorui Tadeušui Kozlovskiui. Po ko gyveno Zviagelyje ir Polonėje. 1784 m. birželį Polone įkūrė masonų ložę „Marsas“, o Zviagele – „Minerva“.

Ketverių metų seime Kalikstas Poninskis pasisakė už bausmės sušvelninimą vyresniam broliui Adamui.

1794 m. surinko į pagalbą Lenkijos sukilėliams, vadovaujamiems Tado Kosciuškos, brangenybes, kurių vertė – 1100 Lenkijos zlotų.

Mirė savo valdose Poninko kaime, šalia Polonės, Voluinėje. Buvo palaidotas Polonėje.

Ordinai ir apdovanojimai

• Maltos ordino riteris (1774)
• Švento Stanislovo ordino kavalierius (1780)
• Baltojo erelio ordino kavalierius (1791)

Šeima

Kalikstas Poninskis buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona – Barbora Liubomirska, kunigaikščio Jurgio Ignoto Liubomirskio (1687–1753) duktė iš antros santuokos su Johana von Štein (1723–1783), Chmelniko seniūno ir Rusijos armijos generolo-leitenanto Kaspero Liubomiorskio (1724–1780) našlė. Santuoka buvo sudaryta 1780 m. liepą, bet po to iširo. Nuo 1791 m. ji turėjo „garsų“ romaną su giminaičiu Adamu, kuris 1792 m. sausį viešai atsiprašė Kaliksto Poninskio. 1793 m. balandį ji ištekėjo už Aleksandro Vinickio.

Antrą kartą vedė Liudviką Chržčonovską. Nei su pirmąja, nei su antrąja žmona vaikų nesusilaukė.

Literatūra

• Zofia Zielińska. Poniński Kalikst h. Łodzia (1753–1817) // Polski Słownik Biograficzny.– Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1983.– t. XXVII/3, zeszyt 114.– S. 539–542.
• H. P Kosk, Generalicja polska t. 2, Oficyna Wydawnicza «Ajaks», Pruszków 2001.

Nuorodos