Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
| Eustachijus Erazmas Sanguška | |
|---|---|
 | |
 | |
| Herbas „Pogon“ | |
| Gimė | 1768 m. spalio 10 d. |
| Mirė | 1844 m. gruodžio 2 d. (76 metai) |
| Tėvas | Jeronimas Jonušas Sanguška |
| Motina | Sesilija Uršulė Potockytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Klementina Čartioriska |
| Vaikai | , Vladislavas |
 Vikiteka | Eustachijus Erazmas Sanguška |
Kunigaikštis Eustachijus Erazmas Sanguška, (lenk. Eustachy Erazm Sanguszko; 1768 m. spalio 10 d. – 1844 m. gruodžio 2 d.) – Lenkijos įgulos vadas, Podgorecko pilies valdininkas.
Biografija
Senos ir turtingos giminės atstovas, vienintelis paskutinio Voluinės vaivados Jeronimo Jonušo Sanguškos (1743–1812) ir Sesilijos Uršulės Potockytės (1747–1772) sūnus. Mokėsi karinėje akademijoje Strasbūre, po to tarnavo Prancūzijos armijoje, į Lenkijos armiją priimtas rotmistru 1789 metais.
Rusijos-Lenkijos kare išsiskyrė Zelenco mūšyje ir tapo vienas iš pirmų 14-os paties garbingiausio Lenkijos karinio ordino Virtuti Militari kavalierių. Po lenkų pralaimėjimo priimtas į Rusijos tarnybą tuo pačiu laipsniu – brigadininkas, komandavo Kinsburgo dragūnų pulkui.
1794 metais, Kosciuškos sukilimo metu, prisijungė prie sukilėlių, buvo sukilėlių armijos generolas-majoras. Po sukilimo pralaimėjimo vėl priėmė Rusijos pilietybę, gyveno savo didžiuose dvaruose Voluinėje.
1812 metais įstojo į Prancūzijos karinę tarnybą, brigados generolu, buvo imperatoriaus Napoleono I palydos sudėtyje kampanijos į Rusiją metu kaip vienas iš trijų lenkų generolų-adjutantų imperatoriaus, kartu su Juozapu Kosakovskiu ir Liudviku Pacu. Garbingo legiono ordino kavalierius. Rusijoje jo turtas buvo konfiskuotas.
1813 metais Napoleonas padarė Sangušką divizijos generolu. Po pralaimėjimo trečią kartą išvažiavo į Rusiją, imperatoriaus Aleksandro I buvo atleista ir iki gyvenimo galo gyveno savo dvaruose, kuriuos jam grąžino atgal.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs Mariją Klementiną Čartioriską. 1815 metais parašė atsiminimus, kurių sudėtyje yra, 1812 metų Tėvynės karo aprašymai. Atsiminimai išleisti Krokuvoje 1876 metais.
Sūnūs: ir Vladislavas.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris