Makara skr मकर IAST Makara fantastinė jūrinė būtybė indų mitologijoje vėliau per indiškos kultūros plėtrą paplitusi ir a

Makara (skr. मकर = IAST: Makara) – fantastinė jūrinė būtybė indų mitologijoje, vėliau per indiškos kultūros plėtrą paplitusi ir aplinkinėse Pietryčių Azijos srityse. Kartais Makaros pavidalas suprantamas kaip hibrindinių vandens būtybių klasė. Makara vaizduotas kaip milžiniškas padaras (savotiškas indiškas Leviatanas), pavidalu panašus į krokodilą, ryklį, delfiną; kitąsyk su krokodilo, dramblio, į viršų pakėlusio straublį, žuvies ar vandens siaubūno, pražiojusio žiomenis, galva. Kūnas vaizduojamas lyg driežo ar žvynuotos žuvies, uodega kaip žuvies pelekai, su dviem ar keturiomis kojomis. Kartais Makara turi ir kitų gyvūnų ar augalų (lotoso) bruožų. Makaros pavidalo kilmė neaiški. Nuo III–II a. pr. m. e. Makara tampa nuolatiniu skulptūrinių reljefų motyvu. Dalis tyrinėtojų mano, kad Makaros įvaizdis patyręs graikų Poseidono ir Tritono atvaizdų įtaką, tačiau, kita vertus, į Makarą panašių pavidalų randama Indo slėnio civilizacijos archeologinėse vietovėse.

Makaros bareljefas (Lakšminarajanos šventykla, Karnataka)

Varuna, pavaizuotas ant Makaros (XIX a.)

Makara ant VI a. glazūruotos plokštelės (Kinija)

Budistinėje mitologijoje Makara siejama su jakšomis, o džainų – su devintuoju tirthankara . Bendrasimbolinis Makaros vaidmuo atsiradęs iš teiginio apie tai, kad Makara moduliuoja ir (arba) simbolizuoja gyvybę bei prigimtį visose ją sudarančiose stichijose. Makaros dalių simbolika (uodega, galva, kojos) vystosi mitologiškai siejant Makarą su vaisingumo, gyvybinių galių ir vandens dievybėmis (vienas Makaros vardų – Džalarūpa (jalarūpa – „vandenpavidalis“). Taip Makara susijęs su augalijos dievybėmis jakšomis bei upių dievaičiais, kuriems Makara pasitarnauja kaip keliavimo priemonė (vahana). Makara taip pat susijęs su dievais, kurie vėlesnėje mitologijoje paskelbti pasaulio kerčių sergėtojais (lokapalomis) – Varuna, Soma, Kubera, Indra. Varunai kaip vandens dievui ir Somai kaip mėnulio dievui Makara pasitarnauja už vahaną. Tarp dešimties Kuberos lobių vienas yra Makara. Indros ir Makaros ryšiai atsiskleidžia per kai kurias apeigines šventes.

Guptų laikmečiu Makara pradėta vaizduoti kaip deivės Gangos vahana (tuo tarpu Jamunos vahana – vėžlys Kurma; tokių vaizdinių randama Khadžuraho šventyklose, X a.). Nesyk Makara susietas su lotosine laimės deive Lakšme, meilės dievu Kama (Makara – jo ženklas ir vahana). Indų zodiake Makara atitinka Ožiaragio ženklą.

Literatūra

Иванов В. В., „Названия слона в языках Евразии“, в сб.: Этимология 1975, М., 1977, с. 148-50;
Vogel Ph., „Le makara dans la sculpture de l’Inde“, Revue des Arts Asiatiques, 1929-30, v. 6, p. 133-34;
Coral-Remusat G. de, „Concerning some Indian influences in Khmer Arts“, Indian Art and Letters, 1933, v. 7, p. 110;
Coral-Remusat G. de, „Animaux fantastiques de l’Indochine, de l’Insulinde et de la Chine“, Bulletin de lEcole Franзaise d’Extreme-Orient, 1937, t. 36, fasc. 2;
Vogler E. В., Demonsterkop, Leiden, 1949;
Viennot O., „Typologie du makara et essai de chronologie“, Arts Asiatiques, 1954, t. 1, fasc. 3, p. 189–208;
Sivaramamurti C., Mahabalipuram, 3 ed., Delhi, 1972;
Deo S. В., „A note on the Makarika ornament“, Journal of the Oriental Institute M. S. University of Baroda, 1966, v. 16, No 2, p. 164–165;
Robins B. D., Bussabarger R. F., „The Makara. A mythical monster from India“, Archaeology, 1970, v. 23, No 1, p. 38-43.

Šaltiniai

Мифы народов мира. Макара , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[1] Мифы народов мира. Макара , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.