Kitos reikšmės Ajas reikšmės Ajas Kerperkeprurė AjasFaraonasAjasAštuonioliktoji Egipto dinastijaMirė 1321 m pr m e arba

Kitos reikšmės – Ajas (reikšmės).

Ajas Kerperkeprurė Ajas
Faraonas

Ajas
Aštuonioliktoji Egipto dinastija
Mirė	1321 m. pr. m. e. arba 1323 m. pr. m. e.
Vaikai	Nefertitė, Mutnedjmetas
Egipto faraonas
Valdė	1325–1321 m. pr. m. e., 1327–1323 m. pr. m. e., arba 1311–1307 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Tutanchamonas
Įpėdinis	Horemhebas

Vikiteka	Ajas (faraonas)

Ajas (Kerperkeprurė Ajas, m. apie 1321 m. pr. m. e. arba 1323 m. pr. m. e.) – dvyliktasis aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas, Tutanchamono įpėdinis. Valdė apie ketverius metus (1325–1321 m. pr. m. e., 1327–1323 m. pr. m. e., arba 1311–1307 m. pr. m. e.). Ajo prenomenas Kerperkeprurė reiškia „Amžini Re apreiškimai“.

Ajas buvo viziris dar Echnatono laikais. Kaip karalienės Tijos tėvas Juja, jis buvo kilęs iš Achmimo ir turėjo „karališkųjų arklidžių prižiūrėtojo“ titulą. Yra iškelta versija, kad jis galbūt buvo Tijos brolis. Kitas jo titulas „dievo tėvas“ gali nurodyti, kad jis buvo Echnatono uošvis ir Nefertitės tėvas. Jo žmona Tei buvo Nefertitės slaugė. Šios teorijos nėra patikrintos, yra tik aišku, kad Amarnos laikotarpiu Ajas neabejotinai buvo artimas faraono šeimai ir labai reikšmingas Egipto valstybės veikėjas. Jam buvo paruoštas vienas iš didžiausių kapų Amarnoje, kurio sienose užrašyta viena iš dviejų išlikusių „Himno Atonui“ versijų. Ajas pakilo iki kanclerio pareigų ir įgijo neįprastą „teisingumo vykdytojo“ vardą.

Po Echnatono ir Smenchkarės valdymo Ajas su naujuoju faraonu Tutanchamonu, kuriam turėjo tikriausiai didelę įtaką, pradėjo grįžimą prie senosios Egipto dievų sistemos, kurią Echnatonas buvo pakeitęs į vieno dievo Atono garbinimą. Tutanchamonas mirė sulaukęs 18−19 metų, todėl nepaliko sosto įpėdinio, tuo pasinaudojo Didysis viziris Ajas. Iki tol Ajas garsėjo savo turtais, įgytais vykdant laidojimo apeigas. Buvo teigta, kad Ajas vedė Tutanchamono našlę Ankhesenamon, tačiau tai nėra patvirtinama. Ajas valdė tik apie 4 metus. Jis tikriausiai įžengimo į sostą metu jau buvo senas ir, beveik tikra, uzurpavo Tutanchamono kapą Karalių slėnyje KV23, kai Tutanchamonas buvo palaidotas kape KV63, kuris, tikima, buvo skirtas viziriui Ajui. Šio kapo sienoje pavaizduotas Ajas, atliekantis pomirtinę burnos atvėrimo ceremoniją Tutanchamonui. Ajo įpėdiniu tapo generolas Horemhebas, neturėjęs jokių giminystės ryšių su 18-os dinastijos valdovais, nebent per žmoną.

Valdymo laikotarpiai

Istorikų nurodomos šio faraono valdymo datos (Ancient Egypt history & chronology, The Ancient Egypt Site, Redford, Arnold, Hornung, Dodson, Kitchen, Aldred, Grimal, Shaw, Malek, von Beckerath, Krauss, Murnane, Helck) išdėstytos laiko juostoje:

Literatūra

Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 46
Encyclopaedia Britannica, 2015 12 17

Išnašos

Erik Hornung, Rolf Krauss & David Warburton (editors), Ancient Egyptian Chronology (Handbook of Oriental Studies), Brill: 2006, p.493
Ay (Kheperkheperure) 1325–1321
(angl.) The Ancient Egypt Site. 18th Dynasty (1540–1307).
(angl.) Ancient Egypt history & chronology. XVIIIth Dynasty 1534–1292. Ay II (Eya II). 2009-06-26 iš Wayback Machine projekto.
D. B. Redford „The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2001
D. Arnold „The Encyclopedia of Ancient Egyptian Architecture“, New York 2003
E. Hornung „Jeden czy wielu? Koncepcja Boga w starozytnym Egipcie“, Warsaw 1991
A. Dodson „Monarchs of the Nile“, Cairo – New York 2000
K. Kitchen „The Third Intermediate Period in Egypt“, Warminster 1986
C. Aldred „Akhenaten. King of Egypt“, New York 1988
N. Grimal „A History of Ancient Egypt“, New York 1997
I. Shaw, P. Nicholson „The Dictionary of Ancient Egypt“, New York 1995
I. Shaw „The Oxford History of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2000
I. Shaw „Exploring Ancient Egypt“, Oxford 2003
J. Malek „Egyptian Art“, London 1999
J. Malek „Egypt. 4000 Years of Art“, New York 2003
J. von Beckerath „Untersuchungen zur politischen Geschichte der Zweiten Zwischenzeit in Ägypten“, Munchen-Berlin 1965
J. von Beckerath „Handbuch der agyptischen Konigsnamen“, Munchen-Berlin 1984, ver 2 1999
J. von Beckerath „Chronologic des pharaonischen Ägypten“, Mainz 1997
R. Krauss „Sothis und Mondaten. Hilderscheimer Äegyptologische Beitrage“, Hildeshein 1985
W. J. Murnane „The History of Ancient Egypt“, New York 1995
W. Helck „Geschichte des Alten Ägypten“, 1968

[1] Erik Hornung, Rolf Krauss & David Warburton (editors), Ancient Egyptian Chronology (Handbook of Oriental Studies), Brill: 2006, p.493

[2] Ay (Kheperkheperure) 1325–1321

[AES-3] (angl.) The Ancient Egypt Site. 18th Dynasty (1540–1307).

[AE_XVIII-4] (angl.) Ancient Egypt history & chronology. XVIIIth Dynasty 1534–1292. Ay II (Eya II). 2009-06-26 iš Wayback Machine projekto.

[5] D. B. Redford „The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2001

[6] D. Arnold „The Encyclopedia of Ancient Egyptian Architecture“, New York 2003

[7] E. Hornung „Jeden czy wielu? Koncepcja Boga w starozytnym Egipcie“, Warsaw 1991

[8] A. Dodson „Monarchs of the Nile“, Cairo – New York 2000

[9] K. Kitchen „The Third Intermediate Period in Egypt“, Warminster 1986

[10] C. Aldred „Akhenaten. King of Egypt“, New York 1988

[11] N. Grimal „A History of Ancient Egypt“, New York 1997

[12] I. Shaw, P. Nicholson „The Dictionary of Ancient Egypt“, New York 1995

[13] I. Shaw „The Oxford History of Ancient Egypt“, Oxford-New York 2000

[14] I. Shaw „Exploring Ancient Egypt“, Oxford 2003

[15] J. Malek „Egyptian Art“, London 1999

[16] J. Malek „Egypt. 4000 Years of Art“, New York 2003

[17] J. von Beckerath „Untersuchungen zur politischen Geschichte der Zweiten Zwischenzeit in Ägypten“, Munchen-Berlin 1965

[18] J. von Beckerath „Handbuch der agyptischen Konigsnamen“, Munchen-Berlin 1984, ver 2 1999

[19] J. von Beckerath „Chronologic des pharaonischen Ägypten“, Mainz 1997

[20] R. Krauss „Sothis und Mondaten. Hilderscheimer Äegyptologische Beitrage“, Hildeshein 1985

[21] W. J. Murnane „The History of Ancient Egypt“, New York 1995

[22] W. Helck „Geschichte des Alten Ägypten“, 1968