Egbai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Egbai (jorubų kalba: Ẹgba) – jorubų tautos etninė subgrupė, gyvenanti Jorubalando (dabartinės Nigerijos pietvakarių dalis) vakaruose. Daugiausia jie koncentruojasi valstijoje, aplink Abeokutos miestą. Jie sukūrė daug istorinių karalysčių.

Egbai gyvena teritorijoje aplink Abeokutą

Juos supa šios jorubų etninės subgrupės: ir avoriai pietuose, idžebu pietryčiuose, ojai šiaurėje.

Istorija

Egbams apsigyvenus Egbalande, jie įkūrė daug skirtingų valstybėlių, kurių svarbiausios buvo:

• , valdoma valdovų, tituluojamų alake – pagrindinė egbų valstybė
• , valdoma valdovų, tituluojamų olovu
• , valdoma valdovų, tituluojamų agura
• , valdoma valdovų, tituluojamų ošinle
• , valdoma valdovų, tituluojamų olubara

XVIII a. visos Egbų valstybės buvo pajungtos Ojo imperijai. Egbai, vadovaujami Lisabe, jai priešinosi, įkurdami Ẹgbẹ Aro organizaciją, kuri tankiuose miškuose aktyviai priešinosi Ojo vietininkams adžele.

Silpstant centrinei valdžiai, vis grėsmingesnė tapo Dahomėjos karalystė vakaruose, kuri nuolat rengė grobiamuosius žygius į Egbų teritoriją, medžiodami vergus. Tai lėmė vis stipresnę egbų konsolidaciją. Daug jų ieškojo prieglobsčio akmeningose vietose, kur stovi Abeokuta. 1825 m. pabėgėliai čia įkūrė įtvirtintą miestą (Abeokuta reiškia „po uolomis“), kuris tapo vieta visiems pabėgėliams iš skirtingų egbų gyvenviečių.

Abeokutoje buvo sukurta labai sudėtinga valdymo sistema, kurioje kiekviena etninė grupė išsaugojo savo identitetą, rinko savo valdžią. Kiekviena grupė turėjo savo religinę tarybą, olorogun karo tarybą. Šios tarybos vėliau rinkdavo bendrą miesto tarybą. Britų stebėtojai XIX a. minėjo Abeokutą kaip vieną keisčiausių valdymo sistemų su keturiais prezidentais, lordų rūmais iš 840 atstovų ir bendruomenių rūmais iš 2800 atstovų.

Sustiprėjusi Abeokuta 1851 ir 1864 m. sugebėjo apsiginti nuo Dahomėjos, o 1893 m. egbai įkūrė Jungtinę Egbų Vyriausybę. Ši vyriausybė buvo prijungta prie Nigerijos.