Nerimas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Nerimas – subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso žmogus.

Nerimas paprastai skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti fobiją.

Už nerimą organizme atsakingas yra hipokampas ir .

Rūšys

Nerimas skirstomas į normalų ir , nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis stresinėje aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu“.

Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su panikos priepuoliais. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama hipochondrija.

Simptomai

Pacientams, turintiems normalaus nerimo sutrikimų, gali pasireikšti tiek psichologinių, tiek somatinių nerimo simptomų.

Psichologiniai simptomai:

• grėsmės ir baimės jausmas;
• padidėjęs dirglumas;
• panika;
• bloga nuojauta;
• siaubo jausmas;
• nerimastis dėl smulkmenų;
• sumažėjusi koncentracija;
• nesugebėjimas atsipalaiduoti.

Somatiniai simptomai:

• galvos skausmas ir svaigimas;
• pasunkėjęs mąstymas;
• svaigulys;
• smaugimo jausmas;
• burnos sausumas;
• „gumulas“ gerklėje;
• hiperventiliacija;
• dusulys;
• mirties nuo uždusimo baimė;
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• krūtinės skausmas, širdies plakimas, tachikardija;
• pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
• pilvo skausmas;
• sutrikusios lytinės funkcijos;
• padažnėjęs šlapinimasis;
• krūpčiojimas, nenustygimas vietoje;
• įtempti raumenys, virpulys, drebulys;
• raumenų skausmas;
• ;
• kojų ir bendras silpnumas, greitas ;
• padidėjęs prakaitavimas, šaltkrėtis, .

ir klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės patologijos ar kitos sunkios psichikos ligos.

Šaltiniai

1. Nerimas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. .
2. Nerimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.