Šekelis akad šiqlu siqlu hebr שקל senovinis svorio arba piniginis vienetas Jau buvo vartojamas 3000 m pr m e Mesopotamij

Šekelis (akad. šiqlu, siqlu; hebr. ‏שקל‏‎) – senovinis svorio arba piniginis vienetas. Jau buvo vartojamas 3000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje, ten šekelis, manoma, buvo miežių masės vienetas ir buvo lygus 11 gramų.

Kartagenos šekelis (maždaug 310-290 m. pr. m. e.). Elektrumas, skersmuo 17 mm, svoris - 7,41 g. Vienoje pusėje finikiečių deivės profilis, kitoje - stovintis žirgas.

Ankstyvieji šekeliai

Sidabrinis šekelis, kaldintas Jeruzalėje Pirmojo žydų sukilimo prieš Romą metu (68 m.). Averse užrašas „Izraelio šekelis. 3-ieji metai“. Reverse užrašas „Šventoji Jeruzalė“.

Ankstyvieji šekeliai buvo svorio vienetai, naudoti prekyboje iki atsirandant monetoms. Monetas išrado Anatolijos prekybininkai, kurie metalo gabalėlius žymėjo savo įspaudais, kad juos nereikėtų sverti kiekvieną kartą naudojant. Pirmosios monetos ir buvo metalas su oficialiais įspaudais, paliudijusiais jų svorį. Buvo leidžiami sidabro luiteliai, dalis jų - su įspaudais. Herodotas teigė, kad pirmas monetas ėmė leisti Lydijos karalius Krezas, vėliau atsirado auksiniai persų darikai, verti 20 sigloi (šekelių)), bei sidabriniai Atėnų obolai ir .

Kaip ir daugelio kitų senovinių matų šekelio dydis labai kito, jie skyrėsi skirtingose šalyse. Šekelis reiškė nuo 9 iki 17 gramų, dažniausiai – 11 14 ir 17 gramų.
Šekelis buvo ir aukso ar sidabro moneta, kurios svoris buvo lygus vienai iš šių šekelių reikšmių. Šekelis buvo pagrindinės sidabrinė hebrajų moneta.

Šekelis buvo įprastas vakarų semitų tautose. Šekelius kaip monetas ir svorio matą naudojo moabitai, edomitai ir finikiečiai. monetų sistema buvo pagrįsta šekeliu.

Tyro šekelis

Sidabrinis Tyro šekelis buvo mokėjimo priemonė, naudota mokesčiams Jeruzalės šventyklai mokėti. Manoma, kad garsieji „30 Judo sidabrinių“ buvo Tyro šekeliai.

Jeruzalės šekelis

Tyro šekelį kaip šventyklos mokesčio mokėjimo priemonę 66 m. pakeitė . kaldintas po žydų sukilimo prieš Romą.

Bar Kochbos šekelis

Bar Kochbos maišto prieš Romos imperiją metu (132–135 m.) Judėjos žydai kaldino Bar Kochbos šekelius.

Dabartiniai šekeliai

Nuo 1980 m. Izraelio valiuta vadinosi , o nuo 1985 m. - Izraelio naujasis šekelis.

Nuorodos

Siglos, by Encyclopedia Britannica
Tenney, Merril ed., The Zondervan Pictorial Encyclopedia of the Bible, vol. 5, "Weights and Measures," Grand Rapids, MI: Zondervan, 1976.
, Illustrations from Biblical Archaeology (London: Tyndale Press, 1958), 87-89.

[1] Siglos, by Encyclopedia Britannica

[2] Tenney, Merril ed., The Zondervan Pictorial Encyclopedia of the Bible, vol. 5, "Weights and Measures," Grand Rapids, MI: Zondervan, 1976.

[3] , Illustrations from Biblical Archaeology (London: Tyndale Press, 1958), 87-89.