Chorologija

Chorologija (sen. gr. χῶρος 'erdvė' + sen. gr. λόγος 'mokslas') – botanikos mokslo šaka, tirianti augalų migraciją ir jų arealo kitimą.

Lietuvos krašto induočių augalų rūšys yra suskirstytos pagal zoninę arealų padėtį į penkias chorologines grupes ir penkis chorologinius ratus. Chorologinės grupės:

• Vienazonio tipo:
  • Borealinė (b) – arealai plyti arba yra nusitęsę į arktinę;
  • Temperatinė (t) – arealai plyti temperatinėje zonoje.
• Dvizonio tipo:
  • Boreotemperatinė (bt) – arealai nusitęsia per dvi zonas (temperatinę ir į šiaurę nuo jos esančią borealinę);
  • Temperatinė – submeridianinė (tm) – arealai nusitęsia per temperatinę ir į pietus plytinčią submeridianinę zonas.
• Daugiazonio tipo:
  • Pliurizoninė (p) – arealai nusitęsia ir į pietus, ir į šiaurę (ne mažiau kaip per tris zonas).

Chorologiniai ratai:

• Subkontinentinis (k₁-k₂, k₂) – kontinentiniai arealai, nenusitęsiantys už subkontinentinio sektoriaus vakarinės ribos.
• Subokeaninis (o₁-o₂, o₂) – okeaniniai arealai, nenusitęsiantys už subokeaninio sektoriaus rytinės ribos.
• Euriokeaninis (plačiai okeaninis) – okeaniniai arealai, įsiterpiantys į subkontinentinius.
• Eurikontinentinis (plačiai kontinentinis) – kontinentiniai arealai, įsiterpiantys į subokeaninį arealą.
• Indiferentinis (i) – arealai nusitęsia iš vakarų į rytus per okeaninius ir kontinentinius sektorius.

Lietuvoje išskiriami dvidešimt penki galimi arealų zoninių bei sektorinių ryšių deriniai. Lietuvoje temperatinių-submeridianinių rūšių floroje yra gausiausia – 33 proc. (dažnos rūšys sudaro tik 18 proc.). Mažiausiai yra boreotemperatinių rūšių – 22 proc. (dažnos rūšys sudaro 45 proc.).

Šaltiniai

1. Dagys J. 1965 m. Botanikos terminų žodynas.
2. Natkevičaitė-Ivanauskienė M. et al., 2005 m. Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris