Vytautas Baltakis (1930)

Vytautas Baltakis (g. 1930 m. vasario 22 d. Latavėnai, Troškūnų valsčius, dab. Anykščių raj.) – lietuvių geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija

Augo 11 vaikų šeimoje. Seserys: Apolonija, Aldona, Teresė, Zuzana ir Julija, broliai: Juozas – ekonomistas, Jonas, Paulius Baltakis – vyskupas, (1926–2006 m.) – inžinierius ir Algirdas. 1937–1941 m. mokėsi Latavėnų pradžios mokykloje, 1941–1942 m. – Troškūnų pradžios mokykloje. 1942–1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–1945 m. tęsė mokslą Troškūnų progimnazijoje, 1945–1947 m. mokėsi Anykščių gimnazijoje, dalyvavo gimnazistų pogrindinėje patriotinėje veikloje. 1947–1949 m. baigė Troškūnų progimnaziją.

1949 m. balandį su tėvu, broliu Jonu ir seserimis Aldona bei Terese ištremtas į Sibirą (Rusija) ir iki 1957 m. gyveno tremties sąlygomis, vėliau ten liko mokytis ir dirbti. 1959 m. baigė Irkutsko kasybos ir metalurgijos institutą. 1968 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.

1959–1962 m. dirbo geologinėje ekspedicijoje Sajanų kalnagūbrio pietvakariniame šlaite, 1962–1963 m. tyrinėjo ir Sevano ežero pakrantes Armėnijoje. 1963 m. jis grįžo į Lietuvą ir dirbo geologu,1969–1994 m. Geologijos institute. 1969–1973 m. Litologijos ir geochemijos, 1980–1988 m. Mineralogijos ir geochemijos laboratorijos vadovas, 1989–1991 m. Technogeninės geochemijos skyriaus vedėjas.

Mokslinė veikla

Tyrė paleogeno sistemos nuosėdas. Sukūrė matematinį grafinį uolienų tyrimo metodą, naujas mineralų analizės, statistinės koreliacinės linijinių ryšių analizės metodikas, kurios pritaikytos Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje pritaikė geocheminius metodus gamtinės aplinkos užterštumui tirti.

Bibliografija

• Lietuvos TSR stratigrafija. Paleogeno sistema, vienas autorių, 1975 m., rusų kalba
• Geocheminiai tyrimai ir naudingųjų iškasenų paieškos Baltarusijoje ir Pabaltijyje, vienas autorių, 1977 m. rusų k.

Šaltiniai

1. Vytautas BALTAKIS. Anykštėnų biografijų žinynas
2. Valentinas Kadūnas. Vytautas Baltakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 520 psl.