Albertas Keselringas

Albertas Keselringas vok. Albert Kesselring
Albertas Keselringas
Gimė	1885 m. lapkričio 30 d. , Vokietijos imperija
Mirė	1960 m. liepos 16 d. (74 metai)
Veikla	vokiečių karinis veikėjas
Vikiteka	Albert Kesselring
Parašas

Albertas Keselringas (vok. Albert Kesselring, 1885 m. lapkričio 30 d. – 1960 m. liepos 16 d. ) – vokiečių karinis veikėjas, Vermachto feldmaršalas (1940 m.).

Biografija

Gimė mokytojo šeimoje mažame Bavarijos šiaurės vakarų miestelyje. 1904 m. baigęs Bairoito gimnaziją, pradėjo fanenjunkerio karo tarnybą Vokietijos imperijos 2-ajame Bavarijos artilerijos pulke. Nuo 1905 m. iki 1906 m. mokėsi karo akademijoje, kurią baigęs gavo leitenanto laipsnį. Nuo 1909 m. iki 1910 m. mokėsi Miuncheno artilerijos ir inžinerijos mokykloje. 1912 m. baigė aerostatų, turėjusių stebėti dirižablių judėjimą, kursą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1914 m. pabaigos tarnavo tam pačiam pulke Lotaringijoje, kai buvo paskirtas 1-ojo Bavarijos artilerijos pulko vado adjutantu. 1916 m. gegužę pakeltas į kapitonus. Tais pačiais metais perkeltas tarnauti į 3-iąjį Bavarijos artilerijos pulką. 1917 m. pasižymėjo Vakarų fronto Araso mūšyje. 1917 m. perkeltas į Generalinį štabą, vėliau tais pačiais metais tarnavo 1-osios Bavarijos pėstininkų divizijos, kovojusios Rytų fronte, štabą. 1918 m. sausį vėl buvo perkeltas į Vakarų fronte veikusių Bavarijos 2-ojo ir 3-ojo korpusų štabus. Nuo 1919 m. iki 1922 m. tarnavo 24-ojo artilerijos pulko baterijos vadu. Po karo liko tarnauti Reichsvere. Nuo 1922 m. iki 1929 m. dirbo Karo ministerijos Mokymo departamente. Prisidėjo prie Vokietijos kariuomenės slapto perginklavimo. 1930 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1933 m. paleistas į atsargą ir paskirtas Aviacijos komisariato administracinio departamento viršininku. Turėjo pulkininko rangą. Buvo atsakingas už Vokietijos aviacijos pramonės atkūrimą. 1934 m. pakeltas į generolus majorus. Nuo 1936 m. liuftvafės štabo viršininkas. Tais pat metais pakeltas į generolus leitenantus. 1937 m. birželį paskirtas 3-osios oro apygardos vadu, o 1938 m. spalį pakeltas į aviacijos generolus ir paskirtas vadovauti 1-ajai oro armijai, dislokuotai Berlyne.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo Vokietijos pajėgų oro atakoms prieš Lenkiją ir Prancūziją. 1940 m. liepos 19 d. jam, kaip ir dar 11 Vermachto aukščiausio rango generolų, buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis už jų veiksmus žaibiškai nugalint Prancūziją. 1940–1941 m. vadovavo 2-osios oro armijos atakoms prieš Jungtinę Karalystę. Siūlė intensyviai bombarduoti Londoną. 1941 m. birželį Barbarosos operacijos metu vadovavo 2-ajai oro armijai, iš oro dengusiai puolančią armijų grupę Centras. 1941 m. lapkritį paskirtas vadovauti Pietų krypties armijoms. Vadovavo Liuftvafės oro atakoms prieš Maltą. Sėkmingai priešinosi Sąjungininkų puolimui Italijoje. 1944 m. kovo 24 d. A. Hitlerio įsakymu ir A. Keselringui pritariant, Romoje buvo sušaudyti atsitiktinai atrinkti 335 italai, atkeršijant už tai, kad išvakarėse, kovo 23 d., italų partizanai Romoje susprogdino bombą ir nužudė 33 vokiečių policininkus. 1945 m. kovą Vakarų fronto vado pareigose pakeitė G. fon Rundštetą. 1945 m. gegužės 9 d. amerikiečių paimtas į nelaisvę.

1947 m. už Jungtinės Karalystės karo tribunolo Venecijoje už karo nusikaltimus nuteistas mirti, tačiau bausmė vėliau pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. 1952 m. dėl pablogėjusios sveikatos paleistas. 1953 m. parašė atsiminimų knygą.

Šaltiniai

1. Kesselring Albert (Albertas Keselringas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 771 psl.