Pilkoji pečialinda

Phylloscopus collybita
Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes) Šeima: Devynbalsiniai ( Sylviidae) Gentis: Pečialindos ( Phylloscopus) Rūšis: Pilkoji pečialinda ( Phylloscopus collybita)
Binomas
Phylloscopus collybita Vieillot, 1817

Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis, priklausantis pečialindų genčiai.

Išvaizda

Pilkoji pečialinda gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Už ankstyvąją pečialindą kiek pilkesnė, jas lengviausia atskirti iš giesmės.

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rudai pilka, kartais žalsvo atspalvio. Antakis gelsvas, neryškus. Kūno apačia balsva, šonai rusvi. Antroji didžioji plasnojamoji plunksna ilgesnė už šeštąją. Snapas tamsiai rudas. Rainelė taip pat tamsiai ruda. Kojos juodos. Vasarą nugarinė pusė pilkesnė, pilvinė šviesesnė. Jaunikliai kiek ryškesnių spalvų. Tik išsiritusių galva ir pečiai apaugę retais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys nešvariai geltonos.

Paplitimas

Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Kolymos vidurupio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žiotis, Jamalo pusiasalį, Jenisejaus žiotis, Lenos žemupį. Pietuose tęsiasi iki šiaurinės Mongolijos, Altajaus, , šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos vidurupio, Moldavijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuotos arealo dalys yra Kaukaze, Mažojoje Azijoje, šiaurinio Irano, Kopetdago kalnuose, Viduriniojoje Azijoje. Gyvena ir šiaurės vakarų Afrikoje. Žiemoja Viduržemio jūros kraštuose, Afrikoje.

Lietuvoje dažna rūšis. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena įvairaus tipo miškuose.

Biologija

Pilkosios pečialindos giesmė

Įsikuria jaunuolynuose. Mėgsta giriomis apaugusius upių šlaitus, beržynus, juodalksnynus, drebulynus bei kitų lapuočių medynus su krūmais ir pomiškiu, taip pat ir pušynus su beržų priemaiša bei eglaitėmis. Rudenį nuolat straksi laukų krūmynuose ir giraitėse, paupių karklynuose, soduose.

Aktyvi tik dieną. Tykiai sutarškėdamas, patinėlis nuotaikingai čiauška giesmę. Prie lizdo straksėdamas garsiai piepsi. Besiplunksnuojantys jaunikliai čerškia, o pradėję skraidyti žlegsėdami palaiko tarpusavio ryšį. Iš lizdo pabaidyta patelė skrenda pažemiu, o grįžusi sukiojasi viliojančiu polėkiu.

Lizdą įsirengi ant žemės arba neaukštai medžiuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–6 kiaušiniai, perimi 2 savaites. Jauniklius peri, maitina ir šildo tik patelė. Šešių dienų jaunikliai jau praregi, o dar kitą dieną pradeda kaltis plunksnų galai. Lizduose jaunikliai praleidžia apie 14 dienų. Per vasarą išvedama viena arba dvi vados.

Minta skraidančiais vabzdžiais, vikšrais, vorais.

Vikiteka: Pilkoji pečialinda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.