Viroidas

Viroidas – nedidelė viengrandė žiedinė ribonukleino rūgšties (RNR) molekulė, pasižyminti specifine struktūra, nekoduojanti baltymų ir panaudojanti augalo ląstelėje veikiančius mechanizmus savo veiklai bei dauginimuisi. Skirtingai nuo viruso, yra be baltyminio apvalkalo, neturi antigeninių savybių ir negali būti atpažįstamas metodais.

Viroidų dviejų šeimų struktūra su nurodytais domenais

Viroidai yra mažiausi žinomi gamtoje patogenai, sudaryti iš 246–399 nukleotidų (palyginimui – smulkiausio žinomo viruso genomą sudaro 2000 nukleotidų eilė). Viroidai tiriami, siekiant pažinti fundamentalius augalų ląstelėse vykstančius procesus, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti naujų kovos su ligomis strategijų kūrimui. Viroidai yra vienos mažiausiai tyrinėtų augalų ligų sukėlėjų grupių. Juos įvertina ir dėl sukeliamų ligų daromų ekonominių nuostolių. Viroidai atrasti 1964 m. Mokslinėje literatūroje šis terminas pirmą kartą paminėtas 1971 m. Pagal replikacijos būdą jie yra panašūs į virusoidus, o replikuojasi riedančio rato principu simetriniu arba asimetriniu būdu.

Diagnostika

Bulvių gumbų verpstiškumo viroido struktūra

Viroidus galima diagnozuoti ir identifikuoti taikant molekulinės biologijos metodus. Sveiki augalai viroidais užkrečiami per mechaninius pažeidimus vykdant žemės ūkio darbus (kultivavimas, genėjimas, vaisių skynimas ir kt.) bei dauginant augalus vegetatyviniu būdu. Prie viroido plitimo gali prisidėti ir vabzdžiai, pernešantys žiedadulkes. Imunofermentinė analizė (IFT) yra plačiai naudojamas virusų metodas. Rinkoje esama diagnostikos rinkinių pagrindiniams virusų patogenams nustatyti. Neturint IFT rinkinio, galima pasigaminti antikūnus prieš tą patogeną ir jį susikurti.

Dėl baltyminio apvalkalo nebuvimo viroidų nustatymas paremtas dvigrandžio atsparaus nukleazėms genomo nustatymu poliakrilamidiniame gelyje. PGR paremtas augalų virusų su specifiniais pradmenimis nustatymas yra naudojamas labai plačiai. PGR testas yra daug kartų jautresnis už serologinius.

Palyginus su virusais, žymiai mažiau žemės ūkio kultūrų rūšių kenčia nuo viroidų sukeltų ligų. Daugiausia viroidų rūšių, net šešios, rastos citrusiniuose augaluose. Lietuvoje viroidai gali pažeisti obelis, , kriaušes, apynius, bulves bei pomidorus. Kovojama naikinant ligos židinius, kontroliuojant patogenų platintojus, genetiškai modifikuojant augalus.

Klasifikacija

• šeimoje išskiriamos 5 gentys:
  •  – tipinė rūšis: bulvių gumbų verpstiškumą įtakojantis viroidas
  •  – tipinė rūšis: HSVd viroidas, užkrečiantis apynius
  •  – tipinė rūšis: viroidas, užkrečiantis riešutines kokospalmes
  •  – tipinė rūšis: viroidas, sukeliantis obuolių odelės pažeidimus
  •  – tipinė rūšis: viroidas, pažeidžiantis (Coleus blumei)

• šeimoje išskiriamos 3 gentys:
  •  – tipinė rūšis: ASBV viroidas, užkrečiantis avokadus
  •  – tipinė rūšis: viroidas, sukeliantis persikų mozaiką
  •  – tipinė rūšis: viroidas, pažeidžiantis baklažanus

Šaltiniai

1. Virusų taksonomija

Nuorodos

Vikiteka: Viroidas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Augalų biotechnologijos centras. Viroidai (plantbionet.lt) 2016-05-29 iš Wayback Machine projekto.