Miškinis švilpikas

Marmota monax
Miškinis švilpikas (Marmota monax)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Graužikai ( Rodentia) Šeima: Voveriniai ( Sciuridae) Pošeimis: Tikrosios voverės ( Sciurinae) Gentis: Švilpikai ( Marmota) Rūšis: Miškinis švilpikas ( Marmota monax)
Binomas
Marmota monax Linnaeus, 1758
Paplitimas

Miškinis švilpikas (Marmota monax) – švilpikų (Marmota) genties graužikas. Paplitęs Šiaurės Amerikoje: pietuose arealas eina rytų Oklahoma, šiaurės Luiziana, Alabama, nuo Džordžijos iki Šiaurės Karolinos, rytuose per Atlanto vandenyno pakrantę tęsiasi iki Labradoro, šiaurėje siekia pietų Aliaską.

Gyvūnas kresnas, dažnai atsistoja ant dviejų kojų. Kūnas 41,5–67,5 cm ilgio, sveria 2–6 kg. Kailis įvairių spalvų – nuo pilko iki cinamoninio arba tamsiai rudo. Plaukų kaliukai balti. Letenos dažniausiai juodos arba tamsiai rudos, nors būna ir rausvų. Uodega trumpa, pasišiaušusi. Patinai kiek didesni už pateles.

Patelės atveda nuo 1 iki 9 (paprastai 3–5) jauniklių. Žindo ~44 dienas, o 2 mėnesių švilpikiukai jau būna savarankiški. Išgyvena ~4–6 metus, nelaisvėje iki 10.

Miškiniai švilpikai gyvena įvairiose ekosistemose – daugiausia žemumų miškuose, giraitėse, laukuose, ganyklose, gyvatvorėse. Aktyvūs dieną, gyvena pavieniui. Rausia gilius urvus su keliomis landomis. Žiemomis miega, nors arealo pietuose gali būti aktyvūs visus metus. Maitinasi daugiausia žole – liucernomis, dobilais, kiaulpienėmis. Kartais ėda medžių žievę, lapus, vabzdžius, paukščių kiaušinius.

Nuo priešų slepiasi lipdami į medžius, nuolat žvalgosi, užpulti ginasi dantimis, skleidžia šaižų garsą. Žmonių medžiojami dėl mėsos, kartais pridaro žalos soduose, ganyklose, daržuose, į urvus gali įkristi gyvuliai.

Savo areale žinomas šiais pavadinimais: angl. groundhog, woodchuck, chuck, wood-shock, groundpig, whistlepig, whistler, thickwood badger, Canada marmot, monax, moonack, weenusk, red monk, land beaver, pranc. siffleux, inu. ᐧᐄᓂᔥᒄ  = wîniškw, wîniškw, šaj. séavóneške, atik. kokatcic.

• Gulintis miškinis švilpikas
• Miškinis švilpikas ant dviejų kojų
• Ėdantis švilpikas
• Urvas

Šaltiniai

1. Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
2. Marmota_monax,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.

Vikiteka: Miškinis švilpikas – vaizdinė ir garsinė medžiaga