Melidas Meliddu Malidiya Melidas Koordinatės 38 22 55 š pl 38 21 40 r ilg 38 38194 š pl 38 36111 r ilg 38 38194 38 36111

Melidas
Meliddu, Malidiya

Melidas
Koordinatės	38°22′55″ š. pl. 38°21′40″ r. ilg. / 38.38194°š. pl. 38.36111°r. ilg. / 38.38194; 38.36111
Vieta	Turkija,
Regionas	Mažoji Azija
Istorija
Pastatytas	4 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	VIII a. pr. m. e.
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1932 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1622

Melidas (akadų kalba: Meliddu, hetitų kalba: Malidiya, urartų kalba: Melitea) – senovinis miestas dab. Turkijos teritorijoje, ant upės kranto. Jo liekanos yra rytinėje Anatolijoje, Arslantepės (turk. Arslantepe) archeologinėje vietovėje, netoli dabartinio Malatijos miesto.

2021 m. senovinis Melido miestas buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas.

Istorija

Jau IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą įsikūrė gyvenvietė. Bronzos amžiaus pabaigoje miestas priklausė Isuvos karalystei, gali būti, kad kurį laiką buvo jos sostinė. Dėl nuolatinės Hetitų imperijos grėsmės miestas buvo stipriai įtvirtintas. Nėra žinoma apie senąją miesto gyventojų kalbinę priklausomybę. Tiesa, miesto pavadinimo panašumas su hetitišku žodžiu melid ("medus") lyg ir suponuoja indoeuropietišką kilmę.

XIV a. pr. m. e. miestą nukariavo hetitų karalius Supiluliumas I, kuris prisijungė visą Isuvos karalystę. XII a. jis tapo nepriklausomos luvių karalystės sostine. Tuo metu čia išdygo karalių rūmai su monumentaliomis liūtų statulomis. XI a. pr. m. e. Asirijos karalius privertė Melidą mokėti duoklę. Miestas toliau klestėjo iki VIII a. pr. m. e., kol karalius užkariavo miestą 712 m. pr. m. e. Vėliau jį nusiaubė ir miestas niekuomet nebeatsigavo.

Kuomet regioną užėmė Romos imperija, 72 m. netoliese buvo įkurta Romos kolonija, pavadinta Melitene, dabartinės Malatijos pirmtakė.

Archeologija

Arslantepę kasinėti pradėjo prancūzų archeologas 1932 m. Jo pasirinkimą lėmė tai, kad Melidas senovėje buvo vienas svarbiausių centrų po Hetitų imperijos suirimo. Jis čia rado didelius griuvėsius. 1946–1951 m. čia radinių rado Claude F.A. Schaeffer. 1961–67 m. griuvėsiuose kasinėjo italų ekspedicijos, vadovaujamos Piero Meriggi ir Salvatore M. Puglisi. Italų kasinėjimai mieste tęsiasi iki mūsų dienų.

Galerija

Kasinėjimų vieta
Sienos fragmentas
Dievo Tarhunzos statula
Keramika
Ginklai

Šaltiniai

Arslantepe Mound UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.

[1] Arslantepe Mound UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.