Bienica arba Benica blrs Беніца bažnytkaimis Maladečinos rajone Minsko sritis Baltarusija Lebedžių kaimiškojoje apylinkė

Bienica (arba Benica; blrs. Беніца) – bažnytkaimis Maladečinos rajone (Minsko sritis, Baltarusija), Lebedžių kaimiškojoje apylinkėje, 19 km į vakarus nuo Maladečinos, prie Benicos upelio (Ušos intakas).

Bienica blrs. Беніца, rus. Беница
Kaimo cerkvė (kairėje) ir bažnyčia (dešinėje)

Bienica 54°20′46″š. pl. 26°33′11″r. ilg. / 54.346°š. pl. 26.553°r. ilg. / 54.346; 26.553 (Bienica)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Maladečinos rajonas

Gyventojų (2009)	138

Istorija

Minima nuo 1505 m. Buvo bernardinų ir karmelitų vienuolynai.

1701 m. Trakų kaštelionas Mykolas Kazimieras Kocielas įkūrė Benicoje bernardinų vienuolyną, pastatė bažnyčią. 1851 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, o 1866 m. bažnyčią pavertė cerkve. Tarpukariu lenkų administracija bažnyčią grąžino katalikams, po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia vėl uždarė, pavertė sandėliu.

Benicoje 1815 m. mirė lietuvių kunigas, bernardinas Kiprijonas Lukauskas. Tarpukariu bažnytkaimyje buvo susikūrusių lietuvių organizacijų.

Benicoje Bernardinų bažnyčia
Benicoje sodyba, Napoleonas Orda, 1875-1877
Panorama, 1896
Svirnas, Stanislavo Jarockio paveikslas, 1927

Šaltiniai

Bienica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)
Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.
Julius Sasnauskas, Naujųjų metų srovės ir tiltai, 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.

[1] Bienica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)

[Kviklys-2] Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.

[Bernardinai-3] Julius Sasnauskas, Naujųjų metų srovės ir tiltai, 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.