Akademinė Lietuvos istorija

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Akademinė Lietuvos istorija – trylikos knygų tomų rinkinys skirtas Lietuvos istorijai. Akademinės Lietuvos istorijos nagrinėjamas periodas apims nuo Lietuvos priešistorės iki XXI amžiaus pradžios įvykių. Akademinė Lietuvos istorija bus didžiausias akademinio pobūdžio leidinys skirtas Lietuvos istorijai.

Numatoma, kad paskutinis Akademinės Lietuvos istorijos tomas bus išleistas iki 2011. Iki 2008 metų yra išleisti 3 tomai – Lietuvos istorija. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų leikotrapis (2005); Lietuvos istorija. Geležies amžius (2007) bei Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo "persitvarkymo" iki Kovo 11-osios (2008). Akademinės Lietuvos istorijos redaktorių kolegiją sudaro: habil. dr. Algirdas Girininkas , dr. Artūras Dubonis, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, dr. Česlovas Laurinavičius, dr. Rimantas Miknys, dr. , dr. Gintautas Zabiela.

Projektą numatoma įgyvendinti 2011 m. Leidinio formatas – 25,5 cm x 16,5 cm. Vienos knygos apimtis – 30–35 a.l. teksto ir iliustracijų. Tekstą papildo spalvotos, juodai - baltos, pieštinės ir fotografiniu būdu atliktos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija. Po to, kai 1990 metais Lietuva atgavo savo nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos, daug žinomų valstybės istorikų parašė akademinių Lietuvos istorijos darbų. Tai Edvardo Gudavičiaus "Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų" (1999); Zigmanto Kiaupos "Lietuvos valstybės istorija" (2004) ir Alfredo Bumblausko "Senosios Lietuvos istorija 1009–1795" (2005). Tačiau, jų dauguma buvo paskirti specifiniams laikotarpiams ir neapėmė viso periodo nuo priešistorės iki šių laikų. Pirmasis išleisti užbaigtą Lietuvos istoriją pasiūlė profesorius Antanas Tyla. Pasiūlymas buvo priimtas akademiko Vytauto Merkio. Galimybė išleisti fundamentalų ir visapusį akademinį darbą atsirado 2000 m., kai profesorė habil. dr. Jūratė Kiaupienė parengė programą, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Istorijos Instituto. Ketinta parengti istoriją, kuri viršija siauras istorines perspektyvas ir susitelkti ties Lietuvos, kaip sociokultūrinio fenomeno, vystymusi. Politinės, etikos, religinės ir teisminės temos bus apimtos Europos kontekste, bus nagrinėjami ir šiuolaikiniai ukrainiečių, rusų ir kitų valstybių istorikų darbai. Pradžioje buvo suplanuota išleisti dvylika tomų, bet po to, kai darbas prasidėjo, tapo akivaizdu, kad norint išsamiai aprašyti visą Lietuvos istorijos raidą, reikalingas papildomas tomas. Šiame projekte dirba daugiau kaip 20 istorikų. Kiekvienas tomas yra apžvelgtas visų redakcijos narių ir turi atsakingą redaktorių. Lietuvos Istorijos Institutas bendradarbiauja su Lietuvos universitetais, ypač su Vilniaus universitetu, didinant mokslo lygį projekte.

Pirmas tomas "Lietuvos istorija. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis" buvo išleistas 2005. Šis tomas apima periodą nuo paskutinio ledynmečio pabaigos iki pirmojo raštiško aisčių paminėjimo. Tai apima maždaug 10 000 metų laikotarpį ir yra tiriamas atskirų bendruomenių vystymasis paleolito, mezolito, ir neolito epochose bei bronzos amžiuje Lietuvos ir Europos kontekste. Pirmą kartą išskiriamos miško gyventojų ir agrarinės bendruomenės. Tai rodo pagerintą epochų periodizaciją ir socialinio vystymosi analizuotumą, naudojami ne tik archeologiniai rezultatai, bet ir gamtos mokslų metodologija. Taip pat naujai interpretuojamos Mezolitinė Nemuno, Neolitinė Nemuno, Virvelinės keramikos ir Pamarių kultūros, jų genezė ir raida. 357 puslapių tomas buvo parašytas autorių, žinomų dėl jų darbų archeologijoje ir Lietuvos priešistorės srityje: dr. Tomo Ostrausko, dr. Vygando Juodagalvio, habil. dr. Algirdo Girininko ir dr. Džiugo Brazaičio. Tomo atsakingas redaktorius buvo Algirdas Girininkas. Tomą apžvelgė ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus bei dr. Algimantas Merkevičius. Antras tomas "Lietuvos istorija. Geležies amžius" buvo išleistas 2007. Tai apima laikotarpį nuo I iki XII a. Remiantis archeologinis tyrinėjimas, tai aptariamas Lietuvos vystymasis ir priežastys valstybei susidaryti, ir įtaka, daryta vikingų ir Rusios lietuviams, kadangi jie vieninteliai iš visų aisčių buvo sukūrę savo valstybę. Tomas buvo parašytas dr. Gintauto Zabielos, habil. dr. Vytauto Kazakevičiaus, dr. Ilonos Vaškevičiūtės, dr. Rasos Banytės Rovelienės, ir dr. Dariaus Barono; atsakingas redaktorius buvo Gintautas Zabiela. Vos parengus pirmąjį knygos variantą, mirė Vytautas Kazakevičius, ir jo darbas buvo baigtas Zabielos. 517 puslapių tomas dar buvo apžvelgtas dr. Albino Kuncevičiaus ir dr. Mindaugo Bertašiaus. Dvyliktas tomas "Sąjūdis: nuo "Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios" parašytas dr. Česlovo Laurinavičiaus ir dr. Vlado Sirutavičiaus. Lietuvos Akademinė istorija nuo III iki XIII tomo prasidės nuo XII - uoju amžiumi; tryliktasis tomas apims XX a. pabaigą ir XXI amžiaus pradžią. Pagal leidimo programą, likę tomai bus leidžiami eilės tvarka iki 2011 m.

Šaltiniai

• Kultūros vartai. "Baltos lankos" išleidžia "Akademinės Lietuvos istorijos" I tomą 2005-08-28 iš Wayback Machine projekto.. Žiūrėta 2007-11-01
• . Lietuvos istorijos instituto programa „Lietuvos istorija“. Žiūrėta 2007-11-01