Sujungimo sutartis

Sujungimo sutartis – Europos Bendrijų vienos bendros Tarybos ir vienos bendros Komisijos įsteigimo sutartis. Ją 1965 m. balandžio 8 d. pasirašė Europos Bendrijų valstybių narių – Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos – atstovai.

Reikšmė

Siekiant koordinuoti trijų Europos Bendrijų veiklą, sutartyje buvo numatyta, kad Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) turės vieną bendrą Tarybą ir vieną bendrą Komisiją, taip pat numatytas bendras Bendrijų biudžetas ir bendri minėtų institucijų finansavimo būdai.

Taigi Sujungimo sutartis suformavo vienodos Europos Bendrijų institucijų sistemos pagrindus.

Pasirašyta Įsigaliojo Dokumentas

1948 1948 Briuselio sutartis

1951 1952 Paryžiaus sutartis

1954 1955 Pakeista Briuselio sutartis

1957 1958 Romos sutartys

1965 1967 Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis

1975 N/A Europos Vadovų Tarybos išvados

1985 1985 Šengeno sutartis

1986 1987 Suvestinis Europos aktas

1992 1993 Mastrichto sutartis

1997 1999 Amsterdamo sutartis

2001 2003 Nicos sutartis

2007 2009 Lisabonos sutartis

Europos Sąjungos ramsčiai

Europos Bendrijos

Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM)

Europos anglių ir plieno bendrija

Sutartis baigė galioti 2002 m.

Europos Sąjunga (ES)

Europos ekonominė bendrija

Šengeno taisyklės

Europos Bendrija (EB)

TREVI

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Europos politinis bendradarbiavimas

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

Nekonsoliduoti organai

Vakarų Europos Sąjunga (VES)

Sutartis nutraukta 2011 m.

Išnašos

1. Europos Bendrijomis iš pradžių buvo vadinamos 1958 m. įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) bei 1952 m. įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB).