Didžiuliai (Šalčininkai)

Kitos reikšmės – Didžiuliai (reikšmės).

Didžiuliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Didžiuliai
54°15′14″š. pl. 25°37′12″r. ilg. / 54.254°š. pl. 25.620°r. ilg. / 54.254; 25.620 (Didžiuliai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija	Poškonių seniūnija
Gyventojų (2021)	8
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Didžiùliai Kilmininkas: Didžiùlių Naudininkas: Didžiùliams Galininkas: Didžiuliùs Įnagininkas: Didžiùliais Vietininkas: Didžiùliuose

Didžiuliai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Yra Didžiulių pilkapynas (X–XII a.). Stūkso du akmenys – „Jankelis“ ir „Jankeliukas“.

Istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Didžiulų kaimas niekada nebuvo labai didelis. 1790 m. jame buvo 5 sodybos, 1870 m. – tik septynios, 1907 m. – 22 (1897 m. – 133 gyv.). Didžiuliečiai atkakliai kovojo dėl lietuviškos mokyklos lenkų okupacijos metu. Valdinė mokykla čia veikė nuo 1921 m. Iš pradžių kai kurios pamokos vyko lietuvių kalba, bet netrukus mokykla tapo lenkiška. Tad 1924 m. Didžiulių, Grybiškių ir Lastaučikų valstiečiai išsirūpino leidimą „Ryto“ draugijos mokyklai. Ji nukonkuravo 1925 m. lenkišką valdinę mokyklą ir Didžiuliai buvo priskirti prie Rimašių lenkiškos mokyklos. Dėl mokyklos suolų ir lentos 1926 m. įvyko didžiuliečių susidūrimas su šautuvais ginkluota policija. Didžiulių „Ryto“ mokykloje mokėsi daug vaikų ir buvo keturi skyriai, su kuriais dažnai dirbo du mokytojai. Penkerius metus vaikus mokė . Mokykla buvo uždaryta 1933 m. gegužės mėn. 1934–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla, uždaryta dėl „pavojingumo“. 1942 m. 25 Didžiulių sodybose gyveno 119 žmonės (1989 m. – 46).

Pilkapynas

Taip pat skaitykite – Didžiulių pilkapynas

Į pietvakarius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu, galima apžiūrėti du įdomius respublikinės reikšmės archeologijos paminklus. Tai mitologiniai akmenys, gulintys pievoje, už 100 m į vakarus nuo  104  Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai  plento. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku, jo aukštis – apie l m, plotis ir ilgis – maždaug 2 m. Akmens paviršiuje matosi grioveliai. Didysis akmuo, vadinamas Jankeliu, iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Akmens dydį apytikriai rodo 3,3 m ilgis. Akmens plotis susiaurėja nuo 2,3 m iki 1,5 m. Anksčiau ant Jankelio matėsi į pėdas panašūs ryškūs ženklai. Už 2,5 km į vakarus nuo Didžiulių kaimo ir maždaug už tokio paties atstumo nuo Stalgonių tebėra dalis didelio pilkapyno. Šiuos pilkapius apsaugojo Stalgonių miškas. Šalia jo, laukuose buvę pilkapiai neišliko, nes buvo suardyti ariant. Didžiulių pilkapius 1951 m. tyrinėjo Adolfo Tautavičiaus vadovaujami archeologai ir septynis iš jų ištyrė. Kai kuriuose rasti X–XII a. kapai ir įkapės, tarp kurių buvo žirgo aprangos reikmenys ir pjautuvas. Šiuo metu yra išlikę 14 pilkapių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.^sur.	1905 m.	1931 m.	1942 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
133	133	120	119	88	88
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
63	46	28	17	8	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
3. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
4. Didžiuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 401 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
			Poškonys – 1 km
		DIEVENIŠKĖS – 1 km