Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

55°17′45″ š. pl. 21°25′15″ r. ilg. / 55.29583°š. pl. 21.42083°r. ilg. / 55.29583; 21.42083

Žalgirių miškas – miškas Lietuvoje, Šilutės rajono vakaruose, šalia užliejamų pievų, atskirtų keliu 206 Šilutė–Rusnė su Šlažų tiltu praleisti polaidžio vandenims. Miškas yra šalia Nemuno upės ir patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Plotas – 1231 ha.

Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Žalgirių miške yra aptinkami aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės. Didžioji Žalgirių miškas dalis yra savaiminio atsikūrimo, t. y. kai medžiai auga savaime, nieko nesodinami. Po II pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako. Žalgirių miškas yra apjuosęs Rupkalvių aukštapelkę iš visų pusių.

Žalgirių miške yra įvairiausių biotopų, todėl jis pasižymi didele augalijos įvairove. Šiame miške yra aptikta 180 augalų rūšių. Visas miškas atitinka Natura 2000 reikalavimus. Miške auga valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Hermano Zudermano ąžuolas.

Žalgirio miške Nemuno deltos regioninio parko direkcija yra įrengusi pažintinį taką. Iš pietų mišką kerta vieškelis Rusnė–Galzdonai–Plaškiai . Miško trakuose įsikūręs Žalgirių kaimas.