Senkai Senosios kaimo kapinės Maro kapeliai Senkai 55 57 04 š pl 21 13 19 r ilg 55 951 š pl 21 222 r ilg 55 951 21 222 S

Senkai

Senkai

55°57′04″š. pl. 21°13′19″r. ilg. / 55.951°š. pl. 21.222°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingos seniūnija

Gyventojų

11

Vikiteka

Senkai (Kretinga)

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Senkaĩ
Kilmininkas:	Senkų̃
Naudininkas:	Senkáms
Galininkas:	Senkùs
Įnagininkas:	Senkaĩs
Vietininkas:	Senkuosè

Senkai – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į šiaurę nuo Kretingos ir 2 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, kairiajame Tenžės krante.

Etimologija

Kaimo vardas kilo iš asmenvardžio Senkus. Anksčiau vietovė vadinosi Senkaičiai, nuo XIX a. – Senkai.

Istorija

Archeologinė medžiaga liudija, kad kaimo žemėse žmonės nuolatos gyvena nuo II–IV a. XVI a. buvo įkurtas bajorkaimis, kuris vadinosi Senkaičiais, o nuo XIX a. – Senkais.

Bajorkaimis plytėjo abipus Tenžės upės, tarp Palangos ir Kretingos dvarų valdomų Joskaudų, Rūdaičių, Tarvydų, Ankštakių ir Kurmaičių žemių. XVIII a. nuo Joskaudų bajorkaimį atskyrė dešiniajame Tenžės krante įkurtas Jazdų (Jazdaičių) palivarkas. Bajorkaimio ir aplinkinių kaimų ribos buvo nustatytos 1566 m., vykdant valakų reformą. Tarp Senkų ir Kurmaičių įdirbtos plėšininės žemės liko ginčytinos. Todėl perduodant Kretingos dvarą Jonui Chodkevičiui, 1572 m. didžiojo kunigaikščio matininkas Jokūbas Laškovskis patikslino žemėnaudos ribą, o ginčytiną žemę perdavė Senkų bajorkaimiui.

XVII a. pradžioje Senkų bajorai prisidėjo prie Kretingos katalikų bažnyčios statybos. Jie padovanojo medžiagas, iš kurių vienuolyno meistrai padarė suolus vienuolių ir pasauliečių chorams.

Bajorkaimis buvo nedidelis. 1846 m. jame stovėjo 9 sodybos. Iš pradžių bajorkaimio gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Palangos parapijos kunigai, o XVIII a. kaimas buvo priskirtas naujai įkurtai Darbėnų parapijai.

1831 m. sukilimo metu į Senkus užklysdavo paplėšikauti žvalgybon pasiųsti rusų raiteliai, žvalgę Darbėnų ir Kretingos apylinkėse susitelkusias sukilėlių kariuomenės pozicijas.

Panaikinus baudžiavą, XIX a. antroje pusėje Senkų bajorai buvo priversti didesnę dalį žemių išparduoti valstiečiams. Kaimo žemių ribas dar kartą koregavo tarpukariu vykdyta Lietuvos žemės reforma. Jos metu dešiniajame Tenžės upės krante buvusioje Senkų bajorkaimio ir Jazdų palivarko žemėje atsirado naujas kaimas, kuriam naujakuriai sugrąžino istorinį Nagarbos (Negarbos) vardą.

Senkams liko tik kairiajame Tenžės krante buvusi žemė. 1923 m. kaime buvo 8 ūkiai, 1932 m. atidaryta Tarvydų pradžios mokykla, kurią lankė Ankštakių, Nagarbos, Senkų ir Tarvydų kaimų vaikai.

Baigiantis II pasauliniam karui, Senkuose rusų kariškiai 1944-1945 m. buvo įrengę laikiną vokiečių karo belaisvių stovyklą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1950 m.	Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1953–1995 m.	Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

80

90

87

57

28

24

16

11

Žymūs žmonės

Gimė

Ignotas Šalkauskas, 1831 m. sukilėlis, kovų dėl Palangos dalyvis.

Gyveno

Vladas Petronaitis, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, advokatas, Rainių kankinys;
Jurgis Ožeraitis, Lietuvos karininkas, Lapės-Kardų-Kardo partizanų rinktinės vadas.

Kultūros paveldas

Senkų kapinynas (III–IV a.).
Ankštakių-Senkų kapinynas (II–XIII a.).
Piliakalnio liekanos (I tūkstantmetis).
Senovės žemdirbystės vieta (II tūkstantmečio I pusė).
Šaltinis su dubenuotu akmeniu.
Bajorkaimio kapinės, vadinamos Marų kapeliais (XVI–XIX a.).
Mūrinė koplytėlė (1937 m.).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3. - P. 102, Nr. 629
Julius Kanarskas. Kaimas, kurį įkūrė bajorai. - Švyturys - 1994, rugpjūčio 3, 6
Klemensas Čerbulėnas. Renesansas Kretingoje. - Statyba ir architektūra - 1968, Nr. 12
Feliksas Sliesoriūnas. 1830-1831 merų sukilimas Lietuvoje. - Vilnius, 1974. - P. 233
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Senkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 184 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

Joskaudai – 4 km

Tarvydai

Genčai – 5 km

Nagarba

Pajuodupiai

Rūdaičiai – 2,5 km

Ankštakiai
KRETINGA – 6 km

Kurmaičiai

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3. - P. 102, Nr. 629

[3] Julius Kanarskas. Kaimas, kurį įkūrė bajorai. - Švyturys - 1994, rugpjūčio 3, 6

[4] Klemensas Čerbulėnas. Renesansas Kretingoje. - Statyba ir architektūra - 1968, Nr. 12

[5] Feliksas Sliesoriūnas. 1830-1831 merų sukilimas Lietuvoje. - Vilnius, 1974. - P. 233

[6] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-9] Senkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 184 psl.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.